Viename populiariausių Graikijos laikraščių „Kathimerini“ rašoma, kad Albanijos, Bulgarijos, Kipro, Rumunijos, Serbijos, Turkijos ir anksčiau Jugoslavijai priklausiusios Makedonijos Respublikos centriniai bankai verčia šiose šalyse veikiančius Graikijos bankų filialus sumažinti galimą pažeidžiamumą, susijusį su Graikijoje esančiais pavojais – kalbama apie obligacijas, vertybinius popierius, depozitus Graikijos bankuose, paskolas ir t.t. – iki nulio tam, kad apsisaugotų ir būtų iki minimumo sumažintas neigiamo poveikio pavojus tuo atveju, jei derybos tarp Graikijos vyriausybės ir euro zonos būtų bevaisės.
Šis sprendimas dėl karantino priimtas dėl agresyvios naujosios Graikijos vyriausybės retorikos. Itin aštrių pasisakymų dėl įsiskolinimo restruktūrizavimo, kreditorių pateikto įvertinimo neišbaigtumo ir pan. netrūko pirmosiomis savaitėmis po rinkimų.
Šis sprendimas gali tapti ženklu, rodančiu, kad kitos šalys neabejoja Graikijos bankroto neišvengiamumu, todėl siekia apsaugoti savo finansų sistemas.
Kalbėdamas „Brookings Institution“ vykusiame renginyje prieš pat Graikijos finansų ministro Yaniso Varoufakiso kreipimąsi, Vokietijos finansų ministras Wolfgange‘as Schaeuble sakė, kad bet kuriuo atveju sprendimą dėl išstojimo iš euro zonos gali priimti tik pati Graikija.
Jis patikino, kad džiaugtųsi dėl Graikijos, jei šiai šaliai pavyktų rasti finansinės paramos šaltinių kur nors kitur. „Europiečiai sutinka tai daryti iki 2020 m. Jei rasite, kas jums paskolins pinigų kur nors kitur – Pekine. Maskvoje, Vašingtone ar Niujorke, tada puiku“, - pridūrė jis.
