Pirmadienio vakarą Graikijos premjeras Alexis Tsipras atsakė į labai laukto interviu klausimus Graikijos televizijoje.
A. Tsipras tiesioginės transliacijos, kuri rodoma su vertimu ir per didžiausius tarptautinius užsienio naujienų televizijos kanalus, metu sako nemanantis, kad šalies kreditoriai nori, kad Graikija paliktų euro zoną. Jis atkreipia dėmesį, kad tokio ėjimo kaina būtų didžiulė. Graikijos premjero tikslas išnaudoti sekmadienį vyksiantį referendumą derybose su ECB dėl skolinimosi sąlygų. Graikijos premjeras sako, kad 60-70 proc. „NE“ balsų būtų galingas instrumentas derybose. Jis sako, kad Europa turi gerbti graikų demokratiją ir apskritai šalies, kurioje gimė demokratija, poziciją.
A. Tsipras vaizdžiai ragino žmones nepanikuoti ir vertė kaltę ES ir jos finansinėms institucijoms: „Saulė rytoj vėl kils rytuose, atmosferoje cirkuliuos deguonis, vėl visi kvėpuosime. Kvėpuokime ramiai ir nepasiduokime spaudimui ir šantažui.“
Užsienio žiniasklaida praneša, kad susirinkę žmonės būriuojasi šalia Graikijos parlamento esančių laiptų, dauguma jų nešini plaktais su šūkiais „ne“. Socialiniuose tinkluose plinta protestuotojų nuotraukos ir vaizdo įrašai.
DELFI primena, kad nepavykus deryboms ir tarptautiniams kreditoriams nesutikus atidėti antradienį suplanuotos įmokos, Graikijos Vyriausybė nusprendė liepos 5-ąją skelbti referendumą ir atsiklausti tautos, ar ji sutinka su griežtomis taupymo priemonėmis. Iki antradienio Graikija Tarptautiniam valiutos fondui turi grąžinti 1,5 mlrd. eurų skolą.
ECB atsisako suteikti Graikijai 6 mlrd. eurų
Europos centrinis bankas (ECB) atmetė Graikijos prašymą išplėsti "avarinės likvidumo paramos" (angl. emergency liquidity assistance (ELA)) programos mastus dar 6 mlrd. eurų. Apie tai praneša "Reuters", remdamasis anonimiškai pasisakiusiais savo šaltiniais.
Agentūros pašnekovas teigė, kad Graikijos centrinis bankas prašė lėšų, norėdamas kompensuoti kreditinėse šalies įstaigose susidariusį pinigų trūkumą. Lėšų deficitas susidarė po to, kai graikai pradėjo masiškai gryninti savo lėšas šalies bankomatuose. ECB atsisakė patenkinti Atėnų prašymą.
ELA paramos programos lygį norima palikti ties dabartine 89 mlrd. eurų riba. Tai didžiausia suma, kokią gali gauti Graikijos bankai. Jiems paskolos suteikiamos taikant itin aukštą palūkanų lygį - 1,55 procento.
Manoma, kad Graikijos bankai bus uždaryti iki liepos 7 dienos. Pirmadienį taip pat bus uždaryta Atėnų akcijų birža.
Graikijos ministras pirmininkas A. Tsipras prieš kelias dienas paskelbė, kad liepos 5 d. šalyje bus rengiamas referendumas dėl kreditorių pasiūlytų finansinių sąlygų.
J. C. Junckeris: ES ragina Graikiją didinti mokesčius laivų savininkams
Pirmadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pareiškė siekęs, kad Graikija daugiau mokestinių lėšų gautų iš savo laivybos magnatų. Tai viena iš Atėnų vyriausybės atmestų reformų, praneša "Reuters".
Graikų laivynas, kuriam priklauso po šalies ir kitų valstybių vėliavomis plaukiojantys laivai, laikomas vienu didžiausių pasaulyje didžiausių ir suteikia šaliai didelę dalį pajamų. Tačiau dabartinė mokesčių sistema leidžia savanoriškai mokėti mokesčius laivybos įmonėms ir laivų savininkams, kuriems priklauso kai kurie iš šalies turtingiausių magnatų.
Po nepavykusių derybų Ž. K. Junkeris sakė, kad Europos Sąjunga siekė "daugiau socialinio teisingumo užginčydama stambiųjų įmonininkų interesus".
"Turėjau padaryti Graikijos vyriausybės darbą - taikyti mažiau palankų mokesčių režimą laivų savininkams, tai suprantama sveiku protu ir vykdoma laikantis mokestinio teisingumo", - Ž. K. Junkeris sakė per spaudos konferenciją Briuselyje.
Nesantaika derybose tarp Atėnų ir tarptautinių kreditorių smukdo šalį giliai į krizę ir didina riziką, kad ši turės palikti euro zoną.
Pagal Graikijos kreditorių paraiškas, laivybos įmonėms tektų mokėti didesnį laivų tonažo mokestį, palaipsniui būtų naikinamos specialios mokesčių lengvatos, kuriomis šie naudojosi, rodo "Reuters" praėjusią savaitę matyti dokumentai.
