Dėl šio pasiūlymo Lenkijos padėtis tampa gana kebli, kadangi dujotiekis aplenktų Lenkijos strateginę partnerę Ukrainą. Iki šiol Ukraina yra pagrindinė rusiškų dujų tranzito į Vakarus šalis.
Lenkija, atsisakiusi "Gazprom" pasiūlymo, kasmet prarastų apie 1 mln. dolerių, kuriuos galėtų gauti už dujų tranzitą.
Kol kas tiek Lenkijos prezidentas, tiek premjeras vienu balsu sako nenorintys kenkti Ukrainai.
Laikraščiui "Gazeta Wyborcza" Lenkijos ūkio ministras Januszas Steinhoffas (Janušas Stainhofas) sakė, jog "nors Lenkija ir yra suinteresuota dujų tranzitu, tačiau visada bus atsižvelgiama į Ukrainos interesus". Ministras neatmetė galimybės po konsultacijų su Ukraina priimti "Gazprom" pasiūlymą.
Rusija dar 1997 metais pradėjo svarstyti dujotiekio tiesimą Baltijos jūros dugnu. "Gazprom" ir Suomijos bendrovė "Fortuna" įkūrė bendrą įmonę. Numatyti du dujotiekio trasos variantai: Baltija iki Vokietijos su dviem atšakomis į Suomiją ir Švediją bei jo tiesimas per Suomijos ir Švedijos teritoriją, o vėliau jūros dugnu į Vakarų Vokietiją.