Jei būtų apsispręsta įgyvendinti šį procesą, tuomet Finansų ministerija teiktų prašymą Teisingumo ministerijai pateikti poziciją Vyriausybei. Sulaukus Vyriausybės pritarimo būtų rengiami procesiniai dokumentai, kuriuos ESTT teiktų Teisingumo ministerija. Ieškinys turi būti pateiktas per 2 mėn. nuo EK sprendimo paskelbimo.

„Finansų ministerija rimtai vertins galimybę kreiptis į Europos Sąjungos Bendrąjį teismą, prašant jo įvertinti, ar Lietuvai pritaikytas dalinis pozityvus Europos Komisijos vertinimas atitinka šio instrumento reglamentą. Projektų pažangos vertinimo metodika buvo patvirtinta gerokai po to, kai šalys sutarė su EK dėl savo įsipareigojimų, todėl kyla abejonės dėl jos taikymo proporcingumo, atitikimo ES reglamento nuostatoms bei teisėtų lūkesčių principams. Nemanome, jog EK korektiškai įgyvendina įgaliojimus suteiktus jai reglamento“, – pranešime cituojama finansų ministrė Gintarė Skaistė.

ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) praėjusių metų spalio pabaigoje priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos buvo neatsižvelgta.

Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai yra teigęs, kad EK turėtų patvirtinti antrąją RRF fondo lėšų išmoką Lietuvai, kuri bus 222 mln. eurų. Taip pat, pasak jo, nuspręsta „atrakinti“ dar 9 mln. eurų iš įšaldytų 17 mln. eurų.

Finansų viceministrė Vaida Markevičienė vasario pabaigoje sakė, kad antrajame Lietuvos RRF lėšų paskolinės dalies prašyme rizikos nesimato, tad šių metų trečiąjį ketvirtį planuojama prašyti 310 mln. eurų iš EK.

Lietuva pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą jau yra gavusi beveik 1 mlrd. eurų subsidijos lėšų ir daugiau kaip 470 mln. eurų paskolos lėšų.