ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, kovo mėnesį infliacija Estijoje siekė 4,7 proc. Nors šis rodiklis yra vienas aukščiausių visoje euro zonoje, tačiau lyginant su 5,2 proc. tą patį laikotarpį 2011 metais – fiksuojama teigiama mažėjimo tendencija.
Nepaisant gan aukštos infliacijos, būta ir teigiamų pokyčių – 2011 metais net 7,6 proc. augęs BVP buvo sparčiausias Europos Sąjungoje, o nedarbas sumažėjo daugiau nei ketvirčiu. Estijos statistikos biuro duomenimis, 2010 metų paskutinį ketvirtį buvęs 17 proc. nedarbas tuo pačiu metu 2011 metais sumažėjo iki 11,4 proc. Šių metų pradžioje pradėjęs didėti, šiuo metu nedarbo rodiklis vėl traukiasi, ir kovo mėnėsį siekė 7,5 proc.
Estija visada buvo geros ir stabilios makroekonominės politikos pavyzdys. Taigi natūralu, jog prisijungimas prie euro zonos padidino kitų šalių pasitikėjimą Estijos ekonomika.
Prieš įvedant eurą, spekuliacija Estijos kronos nuvertėjimu turėjo neigiamos įtakos užsienio investicijoms. Tačiau dabar užsienio, ypač Šiaurės šalių, investuotojai tampa vis aktyvesni. Daugiausia investuojama į pramonės sektorių. Be to, investuotojams aktualus ir augantis vartotojų pasitikėjimas Estijos įmonėmis. Prie teigiamų euro įvedimo pasekmių, verta paminėti ir sumažėjusius indėlininkų nuogąstavimus dėl valiutų kursų svyravimų.
Kainos praėjusiais metais augo, tačiau euro poveikis tam buvo daug mažesnis nei paprastai manoma. Oficiali statistika rodo, kad euras kainas pastūmėjo tik iki 0,3%. Visa kita – tai bendros ekonominės situacijos padariniai: maža ir atvira ekonomika, maisto produktų bei degalų kainų augimas Baltijos šalyse ir visame pasaulyje.
Laikas prisijungti prie bendros ekonominės erdvės, gal ir nebuvo pats tinkamiausias, tačiau estai tiki, kad tai – ilgalaikis projektas, su savo privalumais ir trūkumais.
