Apie Baltijos šalių ateitį ir perspektyvas artimiausiais metais, energetikos sektoriaus planus bei vieną svarbiausių Baltijos valstybių bendrą projektą transporto sektoriuje 35 metų premjeras T. Roivas kalba išskirtiniame interviu portalui DELFI.
– Statistiniai duomenys rodo, kad pernai Estijoje viena iš labiausiai augusių šakų pagal BVP buvo profesinė, mokslinė ir techninė veikla. Ar tai atspindi šalies politinį pasirinkimą ar vidinę verslo orientaciją?
– Iš dalies tai yra rezultatas valstybės, dalis – privačios iniciatyvos, bet technologijoms dėmesio skiriame daug. Manau, kad kiekviena šalis turi savo stipriąsias puses ir visos Baltijos šalys gana sėkmingos, kai kalbame apie ekonomikos augimą, ypač palyginus su šalimis, kurios turi panašią istoriją.
Taip, technologijos, informacinės komunikacijos technologijos yra tai, kur mes esame stiprūs. Į tai mes dėjome daug pastangų ir vis dar turime potencialo pasiekti daugiau.
– Kokiais konkrečiais veiksmais Estijos valdžia skatina technologijų sektoriaus augimą?
– Vienas svarbiausių dalykų tai, kad valstybė yra vienas didžiausių vartotojų ir valdžios sektorius daug investuoja į inovacijas. Estija atvėrė kelius e-valstybės sprendimams: saugus identifikavimas virtualioje erdvėje, saugus prisijungimas prie informacinių kanalų, elektroniniai parašai. Turint tokį stuburą ant jo galima daug statyti.
– Kalbant apie nekilnojamojo turto ir statybų sektorių pernai metais, Estijoje statybos apimtys krito 4,1 proc., NT operacijos – 0,5 proc. Tuo pačiu metu Lietuvoje statybų sektorius augo 15,5 proc., o NT operacijų – 1,2 proc. Kas nutiko su Estijos nekilnojamojo turto sektoriumi?
– Kainos sektoriuje vis dar auga, taigi, aukščiausio taško dar nepasiekėme. Žinoma, yra skirtumų tarp gyvenamosios ir komercinės statybos, bet, manau, viskas kol kas yra gerame kelyje. Prieš porą metų Estijoje pastebėtas pasiūlos trūkumas. Tuomet kainos labai sparčiai augo, nes paklausa buvo didelė. Tuomet pasiūla bandė vytis paklausą, nes po krizės pasiūla buvo kritusi.
Dabar pasiūlos mastai grįžta į normalią padėtį ir kainos yra stabilesnės. Manau, kad situacija nekilnojamojo turto sektoriuje yra gera.
Teigiamas dalykas, kurį dabar jaučia tie, kurie ruošiasi įsigyti nekilnojamąjį turtą, kad palūkanos dabar yra labai mažos. Šiandien Estijos banke būsto paskolą, manau, galėtum gauti su 2 proc. palūkanų norma, o tai yra labai mažai.
– Formuodama šių metų biudžetą Lietuvos Vyriausybė perspektyvas dėliojo daug optimistiškesniu scenarijumi. Vėliau teko ekonomikos augimo prognozę mažinti. Niūrokos nuotaikos sklando tiek dėl pilnu pajėgumu nepajudančios Europos Sąjungos, tiek dėl ekonominių problemų Rusijoje. Kokios nuotaikos dėl šių metų perspektyvos Estijoje? Kas labiausiai neramina?
– Išorinis kontekstas Estijos ir Lietuvos yra beveik toks pat. Esame labai arti geografiškai, dalijamės tomis pačiomis rinkomis. Taigi, tos grėsmės, kurios kelia nerimą Lietuvoje, kelia ir Estijoje bei kitose kaimyninėse šalyse.
Tačiau mūsų stiprybė yra tame, kad mūsų kertinis pagrindas yra teisingas: mes neturime milžiniškų skolų, didelio poreikio pakelti mokesčius ar verslui nepalankaus požiūrio teisinėje sistemoje. Žiūrint į kitas Europos šalis, mes į ateitį galime žiūrėti optimistiškiau.
– Kalbant apie pernai Rusijos paskelbtą draudimą įvežti maisto ir žemės ūkio produktus iš Europos Sąjungos, kurie sektoriai labiausiai nukentėjo Estijoje? Ar jiems pavyko persiorientuoti į kitas rinkas?
– Žinoma, jautėme pokytį žemės ūkyje, turizme ir kai kuriuose kituose sektoriuose, bet, žinote, mes nesame tokie naivūs, kad galvotume, jog Rusija yra tokia saugi rinka, kaip Europos Sąjunga ar JAV. Rusija visada buvo stebuklų laukas ar rusiškai sakoma „polie čiudies“. Tai reiškia, kad gali ten dirbti, gauti nerealius pelnus, daug turto, bet tuo pačiu metu gali eiti į tą rinką ir viską prarasti. Taip buvo jau ilgus metus. Taigi, potencialus pelnas, kurį galima uždirbti Rusijoje, buvo visada siejamas su didele rizika. Jei tai žinai, tai supranti riziką.
Ką mes darome iš valdžios pusės – bandome atverti duris Estijos verslams rasti kitas rinkas. Pavyzdžiui, ieškome ryšių su Japonija, kad galėtume eksportuoti savo pieno produktus ten. Žinome, kad lietuviai ieško eksporto galimybių į Kiniją. Manau, kad tai – geras kelias. Jei randi alternatyvių rinkų, esi mažiau priklausomas.
Šiandien, kad ir kurią šalį paimtume, tikriausiai visos Baltijos šalys ne mažiau nei 70 proc. eksportuoja į Vakarus, o eksporto dalis į Rusiją mažėja.
Sakyčiau, kad mūsų ekonomikos labiau priklauso nuo to, kaip sekasi Europai, o ne Rusijai.
– Atrodo, kad po ilgų diskusijų ir nesutarimų tarp Baltijos valstybių pagaliau „Rail Baltica“ projektas pradeda judėti į priekį: įkurta bendra įmonė, pradėti darbai. Bet ar dar yra neišspręstų problemų?
– Su dideliais projektais visada bus problemų. Būtų naivu galvoti, kad viskas vyks sklandžiai, bet matau iš visų valstybių pasiryžimą toliau judėti su šiuo projektu. Manau, kad visos trys valstybės, ir Lenkija, mato „Rail Balticą“ kaip strateginį infrastruktūros projektą, o tai reiškia, kad net jei yra problemų, su jomis reikia kovoti ir išspręsti. Matau norą tai daryti.
Manau, kad visos mūsų šalys tiek ekonomiškai, tiek mąstymo prasme gaus daug iš šio projekto. Žmonės daug daugiau keliautų tarp Baltijos šalių. Kelionė iš čia į Taliną užtrunka apie 7 val. automobiliu. Jei būtų galima nuvykti du kartus greičiau, manau, tai paskatintų daugiau keliauti, nes galimybių nuvykti į koncertus, atostogų ar apsipirkti tikrai yra daug. Mūsų šalys taptų daug artimesnės, jei turėtume šią jungtį. O kartu artimesnės ir likusiai Europai.
– Tęsiant kalbą apie „Rail Baltica“ projektą, koks pagrindinis iššūkis dabar laukia Baltijos valstybių atstovų?
– Tarpvyriausybinė sutartis, pirmiausia. Antra, paraiškos pateikimas dėl projekto finansavimo. Trečia, finansavimo gavimas. Manau, kad šie iššūkiai išsprendžiami, jei tik bus pakankamai politinės valios.
– Pernai Lietuvoje pradėjo veikti Suskystintų gamtinių dujų terminalas. Estija norėtų turėti savo terminalą kartu su Suomija. Ar neužtektų Baltijos šalims vieno terminalo?
Jei pažiūrėtume į rinką iš platesnės perspektyvos, priėjimas prie alternatyvių terminalų suteikia mums papildomą saugumą ir alternatyvią pasiūlą. Taigi, manau, kad idėja dėl jungties su Suomija ir terminalo yra pozityvi.
Turime labai gerą pavyzdį elektros rinkoje. Estija buvo pirma šalis iš Baltijos valstybių pilnai prijungusi savo rinką prie Skandinavijos rinkos. Nauda akivaizdžiai matėsi kritusiose kainose, Estijoje elektra yra pigesnė nei kitose Baltijos valstybėse, bet kartu tai leidžia žinoti, kad net jei kažkas nutiks mūsų pačių gamybai, mes galime pasikliauti kitais šaltiniais, nes turime pakankamai jungčių.
– Kurioje stadijoje yra Estijos planai dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo?
– Kitas žingsnis – jungties su Suomija statymas, o tada Suomija turi galimybę statyti terminalą. Jei Suomija nuspręs to nedaryti, tada tai padarys Estija.
