Ekonomistai apie meilės litui kainą

Lietuvoje susibūrus dar vienai iniciatyvinei grupei, šį kartą gyventojams ruošiantis siūlyti apsispręsti dėl lito išsaugojimo, ekonomistai paaiškina, jog pasekmės šaliai būtų tiek politinės, tiek ekonominės.

„Lietuva savo stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartyje turi įsipareigojimą anksčiau ar vėliau įsivesti eurą, tad jei būtų nuspręsta jo neįsivesti, tai būtų įtvirtintų teisinių normų nepaisymas“, - DELFI sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Jis sako, jog referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams ribojimo ir referendumas dėl euro įvedimo yra tarpusavyje susiję.

„Tiek vienas, tiek kitas prieštarauja mūsų narystės ES nuostatoms, dėl tos priežasties, jog įsitikinus, kad galima surinkti pakankamai parašų dėl žemės pardavimo, matyt, buvo pagalvota, kad galima daryti tą patį ir dėl euro įvedimo. Tiesą sakant, man tai kaip dvi to paties medalio pusės“, - dėsto G. Nausėda.

Pasak jo, pirmiausiai Lietuva patirtų politinių, o po to ir ekonominių nuostolių. Pavyzdžiui, jei būtų priimtas sprendimas neparduoti žemės užsieniečiams, nors toks įsipareigojimas yra įtvirtintas stojimo į ES sutartyje, greičiausiai baigsis sumažinta parama Lietuvai ir baudomis.

„Pirmiausia tai būtų mūsų parodymas Europai ir visam pasauliui, kad mes iki galo net neskaitėme to, ką pasirašėme 2004 m. ir už ką balsavome 2003 m. referendume“, - mano jis.

Jis primena, kad ES yra šalių, kurios stodamos į ES neįsipareigojo siekti euro įvedimo, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, tačiau naujai į ES priimtos šalys tokį įsipareigojimą priėmė. Tai įsipareigojo padaryti ir Baltijos šalys, pirmoji eurą įsivedė Estija, nuo šių metų eurą įsivedė ir Latvija.

"Ir referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams, ir dėl euro įvedimo turėtų tokią pačias pasekmes - jei piliečiai pasisakytų prieš, tai prieštarautų Lietuvos stojimo į ES sutarčiai. Dėl šios sutarties pažeidimo Lietuva turėtų sumokėti ES baudą, arba, blogesniu atveju, prarastų dalį dabar turimų privilegijų", - konstatuoja "Swedbank" vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis primena, jog referendumas dėl euro neturi prasmės ir dėl to, kad šiuo klausimu tauta jau pasisakė 2003 metų gegužės 11 dieną - tuomet vykusiame referendume 91 proc. šalies gyventojų pasisakė už stojimą į ES, bei prisijungimą prie Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS).

"Pilnavertė narystė EPS reiškia, kad valstybė atsisako nacionalinės valiutos ir įsiveda eurą. Todėl siūlymas šiuo klausimu rengti referendumą yra tik priešrinkiminis pataikavimas, suvokiant, kad didelei šalies gyventojų daliai tai yra patraukli alternatyva, bet nesuvokiant, arba ignoruojant, kad tai būtų žalinga Lietuvai ilguoju laikotarpiu. Tikėtina, kad tokių ir panašių pasiūlymų iki prezidento rinkimų išgirsime dar ne kartą", - mano N. Mačiulis.

Lietuvos bankas yra suskaičiavęs, kokios ekonominės naudos Lietuvai duotų euro įvedimas, o apie referendimą dėl euro Lietuvos banko valdybos pirmininkas yra sakęs: „Nereikia juokinti nei Lietuvos, nei viso pasaulio tokiais svarstymais."

Lietuvai ruošiantis nuo 2015 m. sausio įsivesti eurą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas skaičiavo, jog euro įvedimas bus naudingas, o vardijamos baimės – nesusiejamos su euru.

Prognozuojama, jog pirmiausiai euro įvedimas paveiks palūkanų normas, valiutos keitimo sąnaudas, prekybos srautus, t.y. padidins eksportą.

Skaičiuojama, kad 2015 m. Vyriausybei palūkanų normos turėtų sumažėti 0,8 proc. punkto, namų ūkių paskoloms - 0,56 proc. punkto, o nefinansinių įmonių paskoloms - 0,49 proc. punkto.

Lietuvai įsivedus eurą ir mažėjant skolinimosi kainai, 2014-2022 m. būtų sutaupoma apie 3,9 mlrd. Lt, iš jų 1,6 mlrd. Lt valstybė, 1,2 mlrd. Lt namų ūkiai, 1,1 mlrd. Lt įmonės.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas dėstė, jog mažesnė skolinimosi kaina Lietuvai atneš daug naudos, nes šalies paskolų portfelio ir BVP santykis yra bene mažiausias Europoje.

Vienkartinės išlaidos Lietuvai įsivedant eurą galėtų sudaryti 660-920 mln. Lt, jos reikalingos keisti sistemas, grynuosius ir t.t., per penkerius metus šalis turės prisidėti prie Europos stabilumo mechanizmo (apie 1 mlrd. Lt), taip pat planuojamas įnašas į Europos centrinio banko kapitalą (apie 148 mln. Lt), kuris reikalingas, kad šalies bankai taptų euro sistemos dalimi.

Nors kol kas Lietuva nėra išgirdusi galutinio sprendimo, ar šaliai bus leista įstoti į euro zoną, greičiausiai atsakymas bus teigiamas.