Graikijos ir Portugalijos ekonominių sistemų laukia lėta mirtis, nes šių šalių vyriausybės turės skirti didžiąją dalį finansinių išteklių skoloms padengti.
Reitingų kompanijos "Moody's Investors Service" analitikai teigia, kad šalys dar turi laiko imtis priemonių, tačiau tas laikas nėra begalinis, o ypač trumpas jis Graikijai.
Europos Komisija (EK) kaltina Graikiją tyčia klastojus duomenis apie savo finansinę padėtį. "Skaičiai visiškai nepatikimi, o Graikijos biudžeto deficitas, kaip ir valstybinė skola, gali būti kur kas didesni, nei valdžia skelbė spalį", - sakoma EK pranešime.
Rudenį Graikijos biudžeto deficitas buvo vertinamas 12,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola - 113 proc. BVP. Tarptautinės agentūros gruodį sumažino Graikijos skolinimosi reitingus, o EK teigia, kad nuo 2001 metų, kai įstojo į euro zoną, Graikija ne kartą pateikė sumažintus skaičius.
Šiemet Graikija planuoja 12,7 proc. BVP deficitą - 4 kartus didesnį nei leidžia euro zonos taisyklės. Be to, 11 mln. gyventojų turinčią Graikiją slegia didžiulė 300 mlrd. eurų skola - 3 kartus didesnė nei 80 mln. gyventojų turinčios Vokietijos, kurios ekonomika yra didžiausia euro zonoje.
Centro kairiųjų Graikijos vyriausybė, atėjusi į valdžią pernai spalį, paskelbė ekonomikos stabilizavimo programą, pagal kurią įšaldomi atlyginimai, didesni nei 2 tūkst. eurų, 10 proc. mažinamos pašalpos ir socialinės išmokos, taikomos kitos taupymo priemonės. Tačiau ši programa neįtikino rinkų, o Europos Sąjungos (ES) šalys baiminasi, kad didėjanti Graikijos skola kelia grėsmę euro stabilumui.
Iki mėnesio pabaigos Graikija turi pateikti EK naują veiksmų planą. Naujasis ES nuolatinis prezidentas Hermanas Van Rompuy, prieš kelias dienas susitikęs su Graikijos premjeru George'u Papandreou, pareiškė, kad griežtos fiskalinės drausmės būtina imtis tuojau pat, o iki 2012 metų pabaigos Graikijos BVP deficitas turi būti mažesnis nei 3 procentai.
