Po Vladimiro Putino atsako į Vakarų sankcijas, tapo aišku – diržus teks veržtis lietuviškos mėsos ir pieno produktų gamintojams, transporto įmonėms, kurios praras dalį pelno. Verslininkai tikisi valstybės paramos, tačiau ekonomistai primena, kad finansinės galimybės ribotos – biudžetas vis dar deficitinis, o didelių vilčių, kad didelės kompensacijos ar subsidijos bus skiriamos šiems tikslams, nevertėtų turėti, nes paveiktos – visos Europos Sąjungos šalys.
© Shutterstock nuotr.

Šiandien tuščios parduotuvių lentynos vėl gali tapti realybe, Rusijos tautos beveik garbinamam prezidentui V. Putinui uždraudus importą iš šalių, pritarusių griežtoms sankcijoms. Maždaug trečdalis maisto Rusijoje importuojama, didmiesčiuose – net iki dviejų trečdalių, todėl internete jau patys rusai šaiposi, kad maistas – CŽV išradimas, o jo gausa parduotuvėse buvo didžiausia geopolitinė XX a. katastrofa.

Ironiškai į Rusijos prezidento V. Putino žingsnius žiūri ir vakarų žiniasklaida, sprendimą uždrausti užsienietišką maisto produkciją vadindama „sankcijomis prieš save“. Juk kai Vakarai įveda sankcijas – jie uždraudžia parduoti tam tikras savo prekes Rusijoje. Rusijos atsakas, uždrausti vakarietiškas prekes, tai sankcijos prieš save.

Tačiau jau dabar aišku, kad nuostolių patirs visi, daugiausia – Europos šalys. Pernykščiais eksporto į Rusiją duomenimis, labiausiai nukentės Norvegija, ypač smuks lašišų eksportas, galvos skausmo turės Lenkija, kaip didžiausia vaisių eksportuotoja.

Lietuvos nuostoliai vertinami kaip didžiausi iš trijų Baltijos šalių ir didesni negu tokių Rusijos prekybos partnerių, kaip Italija, Graikija ir Švedija.

Įvertinti nuostolius dar reikia laiko

Diržus teks veržtis lietuviškos mėsos ir pieno produktų gamintojams, transporto įmonėms, kurios praras dalį pelno. Spėjama, didesnių bankrotų nebus, tačiau gamintojai baiminasi – mažėjant eksportui gali tekti atleisti dalį žmonių, ypač dirbančių transporto ar logistikos įmonėse.

„Tikiuosi, kad iškrausiu ir viskas bus tvarkoj, bet ateity firma planuoja dirbti tik Europoj, nes dirbam su vaisiais iš italų. Ir gerai, kuo greičiau baigsim su rusais prekiaut, tuo geriau“, – kalba vairuotojas.

Prie Rusijos draudimų jau pripratę vežėjai sako, kad nuostolių tikrai neišvengs, nes iki šiol trečdalį į Rusija vežamų krovinių sudarė maisto produktai. Kas aštuntas lietuviškas vilkikas veža ne mūsų šalies produkciją. Rusijos draudimas palies ir kitus Europos vežėjus, todėl verslas skaičiuoja, kad prireiks dviejų savaičių padėčiai įvertinti.

„Didžiausias nepatogumas bus toms įmonėms, kurios jau pasikrovę ir išvažiavę. Jų scenarijus bus liūdniausias. Apskritai, nematome labai didelės tragedijos, didelių nuostolių. Tikimės mūsų vyriausybės, politikų pagalbos, susiklausymo, nes svarbu sukoordinuoti esamos situacijos veiksmus“, – teigia Asociacijos „Linava“ viceprezidentas Julius Misiūnas.

Lengvu chaosu situaciją apibūdina ir daržovių bei vaisų eksportuotojai. Kol kas didžia problema – kur dėti Rusijai skirtas prekes esančias sandėliuose ar jau keliaujančias į Rusiją. Į Rusija daugiausia vežamos morkos, svogūnai, o per metus ši šalis tokios produkcijos nuperka už maždaug 1 mlrd. Lt.

„Mašinos pakrautos, jas reikia realizuoti, todėl dabar. kol viskas susitvarkys, bus 2-3 dienų chaosas. Kitą savaitę jau bus galima ramiai žiūrėti, kaip persiorentuoti“, – mano „Augma“ vadovas Edmundas Žižys.

„Problema – sandėliavimas, ne visi ūkininkai turi kur daržoves padėti. Kitas klausimas – kainos, galima prognozuoti, kad bus tam tikras perteklius, kainos kris, bet kaip bus prekybos tinkluose, ar prekybininkai pasinaudos situacija ir antkainio nemažins, sunku pasakyti“, – svarsto Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacijos prezidentė Laimutė Grybauskaitė.

Rusijai nuo metų pradžios dėl kiaulių maro uždraudus įvežti kiaulieną, Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės turėjo mažinti pajėgumus, kai kurios – net iki 60 proc., o kas mėnesį netenka po maždaug 14 mln. litų. Dabar nauja problema – kur dėti jautieną, kurios eksportas į Rusiją sudarė ketvirtadalį produkcijos.

„Pramonei bus sunku, negalėsime apkrauti savęs, tačiau labiausiai palies žemės ūkį, nes galvijai auginami 2-3 metus. Reiškia, žmonės negaus pajamų ir nesiims auginti ir neturėsime žaliavų ateityje“, – mano Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

Be valstybės paramos neapsieis

Kadaise Rusijos vadovų girtų lietuviškų pieno produktų taip pat mažiausiai metus nebus ant eilinių rusų stalo. Pieno gamintojai, metų pabaigoje jau patyrę kas yra Rusijos embargas, kai Rusija buvo uždraudusi keturių didžiausių Lietuvos bendrovių produktų importą, šįkart sako – be valstybės paramos jie neapsieis. Kitaip Rusijos sprendimus pajus ir Lietuvos ūkininkai, nes teks mažinti pieno supirkimo kainas.

„Priklausys nuo to, kokias turėsime garantijas. Tai atsilieps visiems. Jei bus palaikomas pieno sektorius, bus palaikomas intervencinis pirkimas, bus skirtos sumos, tada gal atsilieps kitaip“, – kalba „Pieno žvaigždės“ komercijos direktorius Eugenijus Budreika.

„Tik nedėkime didelių vilčių, kad didelės kompensacijos ar subsidijos bus skiriamos šiems tikslams, nes paveiktos yra visos Europos Sąjungos šalys“, – teigia ūkio ministras Evaldas Gustas.

Ekonomistai primena, kad finansinės galimybės ribotos – biudžetas vis dar deficitinis, jį slegia pažadai atkurti ir net didinti mažiausias pensijas. Todėl gelbėti kai kuriuos sektorius gali būti per didelė našta. Ekonomistai mato vieną išeitį – ieškoti paramos ES. Lietuva turi finansinės pagalbos šaltinį – 200 mln. litų europinių lėšų fondą, skirtą eksportui skatinti.

„Tai nėra milžiniški pinigai. Jeigu pažiūrėtume, kokias prekes uždraudė, tai tokių buvo eksportuota už 9 mlrd litų. ES kontekste tai – centai. Padaryti tai nesunku, bet retai būna, kad verslo patirti nuostoliai būtų kompensuojami“, – sako „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ekspertai pripažįsta, kad suskaičiuoti Rusijos ekonominio karo su puse pasaulio padarinius – neįmanoma. Kaip neįmanoma nuspėti, ar Rusija apsiribos tik maisto produktų sankcijų paketu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (4)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (6)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (8)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (9)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (46)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Top naujienos

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (19)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Vilniaus oro uosto atidarymo laukė dėl įdomios priežasties – pomėgiu užkrėtė ir žmoną (8)

Petras Kaukėnas yra avionikos specialistas . 26 metų vaikinui tenka dažnai atsakinėti į...

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (18)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

Lekiate prie jūros? Nepamirškite, Jus stebi (70)

Atostogauti galima ir reikia, tik ne tuomet, kai vairuoji. Tokią žinią visą vasarą vairuotojams...

Elitinėje vietoje – gėdingas vaizdas (117)

Išklypusios plytelės ir išlūžę latakai, daug metų neveikiantis apgriuvę fontanas. Taip jau ne...

Lietuviai rado dar vieną apsipirkimo maršrutą (227)

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje šiemet prekių ir paslaugų...

Karščiausioje Žemės vietoje gyvybė rasta rūgštyje (2)

Siurrealistinių spalvų peizaže dominuoja ryškiai žalia ir geltona, burbuliuoja karštas vanduo,...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (84)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

Pirmą „Lietuvos ryto“ treniruotę surengęs R. Kurtinaitis palinkėjo A. Gudaičiui parvežti medalį susipažino su asistentu (20)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda šeštadienio rytą surengė pirmą treniruotę, kurią,...