Darbotvarkė vėlavo dėl užsitęsusių diskusijų apie taip vadinamą „slaptų pažymų“ komisiją, o po DK svarstymo tribūną užėmė Vyriausybės 2015 metų veiklos ataskaita.
„Mano įsitikinimu, mes esame beviltiškoje situacijoje, jei mes ir toliau taip svarstysime DK ir su juo susijusius įstatymus, tai niekaip to nebaigsime per šią sesiją“, – sakė konservatorius Andrius Kubilius.
Tuo metu profesinės sąjungos ir vėl buvo surengusios piketą prieš skubotą DK svarstymą. Anksčiau ne kartą kalbėta, kad DK yra bene svarbiausias įstatymas, kuris turėtų būti priimtas Seimo pavasario sesijoje.
Posėdyje Seimo nariai pritarė Irenos Šiaulienės ir Kęstučio Daukšio pataisai, pagal kurią iš nuostatos, kad „už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis“, išbrauktas žodis „vidutinis“.
Profsąjungų teigimu, šis pakeitimas sumažintų darbuotojo pajamas, nes būtų mokama nuo bazinio užmokesčio, neišskaičiuojant priedų, t. y. kintamosios dalies.
Taip pat pritarta I. Šiaulienės, K. Daukšio ir Gintaro Steponavičiaus pasiūlymui, pagal kurį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalėtų mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis už ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį, o ne visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį, kaip buvo numatyta anksčiau.
Numatyta ir tai, kad jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, bet ne ilgiau kaip už tris mėnesius.
Iki ketvirtadienio 12 val. parlamentarai buvo susitarę dėl pasiūlymų 143 straipsniams. DK projekte iš viso – 256 straipsniai.
Premjeras nepatenkintas pokyčiais
Praeitą savaitę Seimo narių pradėtas svarstyti mokslininkų parengtas projektas anksčiau jau buvo išnagrinėtas Trišalėje taryboje ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK).
Tačiau parlamentarai jau spėjo pakeisti kelias svarbias DK nuostatas, pavyzdžiui, darbdavio mokamos išeitinės išmokos dydis sumažintas nuo dviejų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių iki vieno.
Kaip kompensacija už tai – sutarta, kad iš naujai kuriamo Ilgalaikio darbo išmokų fondo, kuris finansuojamas darbdavių įmokomis, būtų mokamos dosnesnės išmokos.
Tam nepritaria premjeras Algirdas Butkevičius, kuris laikosi pozicijos, kad naujo fondo nebūtų ir išeitines dviejų ar trijų mėnesių kompensacijas išmokėtų darbdavys.
Taip pat nesutariama, kokio dydžio įmokas darbdaviams tektų į fondą mokėti. Anksčiau teigta, kad užteks 0,3 proc. nuo darbo užmokesčio, tačiau naujausiais Finansų ministerijos skaičiavimais, ši dalis gali išaugti beveik iki 1 proc.
Nuomonę prieš fondą prieš kurį laiką yra išreiškęs ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, kuris abejojo naujojo fondo nauda.
„Labai didelė tikimybė, kad fondu bus piktnaudžiaujama. Darbdaviui nieko papildomai nekainuos gražiuoju išsiskirti su darbuotoju ir padaryti taip, kad jis galėtų gauti fondo išmoką. Renkantis, ar nutraukti sutartį šalių susitarimu, ar darbdavio valia, išmokant kompensaciją ir dar sudarant darbuotojui galimybę gauti papildomų pinigų iš fondo, turėtų laimėti pastarasis atvejis“, – išplatintame pranešime aiškino jis.
Posėdžiuose priimami sprendimai dar nėra galutiniai, dėl viso DK Seimas balsuos dar kartą. Planuojama, kad naujasis kodeksas bus priimtas iki vasaros ir jis įsigalios nuo 2017 metų.
