50 proc. tyrimo dalyvių jam skyrė ne patį blogiausią, bet neigiamą įvertinimą. Vos vienas vertintojas mano, kad Rusijos prezidentas vertas geriausio įvertinimo – A. Dauguma iš 22 ekonomikos specialistų Rusijos centriniam bankui skyrė B, panašiai įvertinta ir šalies finansų ministerija, skelbia bloomberg.com.
„Visas šalies ekonomikos bėdas dar pagilina tarptautinės sankcijos, kurias Rusijai užtraukė veiksmai Ukrainoje. Žmogus, kuris visa tai galimai ir suorganizavo vertas tik F“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Rusija šiuo metu brangiai moka už praeitais metais įvykusį V. Putino įsibrovimą į Ukrainą, kuris prasidėjo naftai kainuojant beveik 110 dolerių (100,44 Eur) už barelį.
Neilgai trukus Rusijai pritaikytos tarptautinės sankcijos, kurių poveikį dar sustiprino žaliavinės naftos pigimas ir rublio bėdos. Visi šie veiksniai lėmė, kad didžiausia pasaulyje energijos eksportuotoja susidūrė su ilgiausiai per pastaruosius du dešimtmečius trunkančia recesija.
„Brent“ rūšies žaliavinė nafta, pagal kurią nustatoma ir Rusijos eksportuojamos „Urals“ naftos kaina, kainavusi 37 dolerius (33,78 Eur), nuo tada, kai V. Putinas Rusijos parlamento 2014 metų kovo 1 dieną paprašė leidimo į Ukrainą pasiųsti karių, neteko net 50 proc. savo vertės.
Rusijos centrinio banko skaičiavimais, jeigu „Urals“ kaina sieks apie 50 dolerių (45,65 Eur), BVP augimas ateinančiais metais susitrauks 1 proc.
E. Nabiulina ir A. Siluanovas
Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas ir likęs ministrų kabinetas surinko daugiausia C. Geriausią įvertinimą gavo Rusijos centrinis bankas ir finansų ministerija. Tyrimo metu ekspertų buvo prašoma įvertinti, kaip Rusijos lyderiai ir institucijos susidoroja su Rusijos ekonomikai tenkančiais vis naujais ir naujais iššūkiais.
Nors Rusijos centriniam bankui, vadovaujamam Elviros Nabiulinos, ir nepavyko sumažinti infliacijos, ekonomistų pagyrų institucija susilaukė dėl sprendimo praeitais metais leisti rublio kursui laisvai svyruoti ir bandymų stabilizuoti šalies finansų sistemą. Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas stengėsi apriboti biudžeto deficitą ir perspėjo, kad Rusija, jeigu ir toliau kliausis vien atsargomis, o ne ribos išlaidas, per ateinančius 16 mėnesių ar dvejus metus išnaudos visus valstybinius investicinius fondus.
„Iš esmės Rusijos centrinis bankas ir Finansų ministerija šiais metais dirbo veiksmingiausiai, kėlė įgyvendinamus uždavinius“, – sako „Raiffeisen Bank International AG“ analitikas Gunteris Deuberis iš Vienos.
Kaltųjų paieškos
Tokie šalies lyderiai kaip prezidentas V. Putinas ir premjeras D. Medvedevas dėl visų šalies ekonomikos problemų kaltina sankcijas, sumažėjusias prekių kainas ir situaciją dėl Ukrainos.
Krymo aneksija, po kurios Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga prieš Rusiją ėmėsi rimtų atsakomųjų priemonių, 2014 metais padarė žalos, vertinamos maždaug 1,5 proc. šalies BVP arba net 25 mlrd. eurų, situacija gali pablogėti dar kelis kartus, yra sakęs D. Medvedevas.
„Situacija priklauso nuo V. Putino sprendimų, nes jis yra tikrasis ir greičiausiai vienintelis Rusijos politikos krypties formuotojas“, – sako „Toronto Dominion Bank“ besivystančių rinkų tyrimų skyriaus vadovas Cristianas Maggio, kuris Rusijos prezidento darbą įvertino C. Rusijos užsienio politika „neatsiejama nuo akivaizdžių padarinių šalies ekonomikai, kurių nei valdžiai, nei pačiai prezidentui nepavyksta išvengti“, teigia ekspertas.
Tarptautinis valiutos fondas dar rugpjūtį parengtoje ataskaitoje sakė, kad Rusijai dėl veiksmų Ukrainoje pritaikytos sankcijos iš pradžių vertos maždaug 1-1,5 proc. šalies BVP. Jeigu situacija ir toliau nesikeis, nuostoliai gali pasiekti ir 9 proc.
Dar ne pabaiga
Skaudžiai smogusios ekonominės sankcijos, kurios kai kurioms didžiausioms Rusijos bendrovėms užtvėrė kelią į užsienio kapitalo rinkas, panašu, niekur nedings.
Vos 9 proc. ekspertų tikisi, kad per ateinančius 12 mėnesių Amerika sušvelnins sankcijas. Lapkritį tokios nuomonės laikėsi 20 proc. kalbintų ekspertų. 52 proc. viliasi, kad Europos Sąjunga ribojimus ims mažinti ateinančiais kalendoriniais metais. Prieš mėnesį taip manė 56 proc. apklaustųjų.
Nors V. Putinui šiuo metu tenka tvarkytis su sudėtingiausiais iššūkiais per visus 16 valdymo metų, po operacijos Sirijoje pradžios jo populiarumo reitingas vėl šoktelėjo į rekordines aukštumas. Gruodį jo reitingas siekė 85 proc., teigiama „Levada Center“ pranešime.
„Tiek politiniais, tiek ekonominiais klausimais jis mėgsta žaisti nacionaline korta – kitaip tariant, Rusijos ekonomikos problemų priežasčių ieško už šalies ribų. Užuot taip elgęsis, V. Putinas galėtų ieškoti geopolitinio bendradarbiavimo galimybių, o šalies viduje orientuotis į reformas“, – konstatuoja „Berenberg Bank“ ekonomistas Wolf-Fabian Hungerlandas, kuris V. Putino darbą įvertino F.
