„Peršasi išvada, kad nepaisant labai mažų ar net neigiamų palūkanų normų, bankai randa galimybes išsaugoti savo maržas“, – DELFI sakė jis.
Tai reiškia, kad net ir labai mažų ar net neigiamų palūkanų normų aplinkoje bankai vis dar randa kam paskolinti ir su pakankamai didele pastovia palūkanų dalimi.
„Tai yra tradicinė bankininkystė“, – pridūrė jis.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sutiko, kad pagrindinės bankų pajamos yra iš palūkanų.
„Jos sudaro du trečdalius, o likusi dalis yra iš paslaugų. Tačiau nežinau, iš kur traukiama, kad marža yra didelė. Nežinau, kurioje Europos šalyje yra mažesnė“, – sakė jis.
S. Kropas pabrėžė, kad Lietuvoje tiek verslas, tiek gyventojai skolinasi labai pigiai.
„Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje gauti paskolą yra kur kas sudėtingiau nei Lietuvoje“, – nurodė pašnekovas.
M. Valužis taip pat įspėjo, jog finansų krizė dar nepasibaigusi, ką geriausiai parodo infliacijos nebuvimas, nors į rinkas, ypač euro zonoje, pripumpuota daugybė pinigų.
„Krizė yra gerai užmaskuota, bet nepraėjusi. Ji įgavusi kitą formą, o dėl to ir centriniams bankams sunkiau orientuotis, ką daryti“, – aiškino „Finansavimo sprendimų centro“ projektų vadovas.
Šiaulių bankas – lyderis
Bankai rinkoje atlieka strateginį vaidmenį, todėl jų veikos rezultatai verti išskirtinio dėmesio ir gali parodyti realią ekonomikos situaciją.
Šią savaitę paskelbti Lietuvoje veikiančių komercinių bankų 2016 metų pirmojo ketvirčio veiklos rezultatai rodo, kad daugumos jų pelnas augo.
„Swedbank“ uždirbo 22 mln. eurų grynojo pelno. Tai yra 3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai banko pelnas siekė 21 mln. eurų.
DNB per tą patį laikotarpį uždirbo 9,4 mln. eurų pelno iki vertės sumažėjimo, atidėjinių išlaidų ir mokesčių. Tai yra 25 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu (7,6 mln. eurų).
Iš trijų didžiausių bankų tik SEB fiksavo pelno nuosmukį. Banko grupė šiemet fiksavo 11,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, kai 2015 metais iki balandžio šis rezultatas siekė 18,2 mln. eurų.
„Banko pajamoms neigiamą įtaką daro jau kurį laiką besitęsianti neigiamų palūkanų aplinka“, SEB pranešime žiniasklaidai cituojamas banko prezidentas Raimondas Kvedaras.
Įdomu tai, kad kur kas mažiau turto turintis Šiaulių bankas pagal uždirbtą pelną aplenkė didžiausią Lietuvoje SEB.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Šiaulių banko grupė uždirbo 17,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – tai net tris kartus geresnis rezultatas nei 2015 m. atitinkamu laikotarpiu, kai uždirbta 5,4 mln. eurų.
Kaip sėkmingiausiai naujus metus pradėjusį, Šiaulių banką įvardijo ir M. Valužis.
„Jie sėkmingai prisijungė Ūkio banką ir „Finastą“, rimtai optimizuoja vidaus procesus, be to, pataikė į tą rinkos segmentą, kuris dabar yra „ant bangos“ – kreditavimą“, – Šiaulių banko sėkmės priežastis dėstė pašnekovas.
Tai įvertinti spėjo ir birža. Bankui paskelbus apie naujausius rezultatus, jo akcijų kaina paaugo 4,1 proc.
Grąžina anksčiau laiko
Vis dėlto, pastebima, kad nemenką savo pelno dalį (10,4 mln. eurų) Šiaulių bankas uždirbo iš pirma laiko grąžinamų arba refinansuojamų paskolų.
Paklaustas dėl kokių priežasčių klientai gali iš anksto grąžinti paskolas, M. Valužis minėjo: „Jie gali būti atsargus po to, ką patyrė finansų krizės metais, nori savo balansus išlaikyti be didelių įsiskolinimų ir jaustis saugesni.
Kita vertus, galbūt dalis tiesiog atsisakė savo plėtros planų, nors prieš tai buvo pasiėmę paskolas. Tačiau gali būti pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, jie turi daugiau laisvų pinigų ir dėl to siekia nebeturėti įsipareigojimų“.
Jis tokį elgesį vertino kaip teigiamą, iš kurio pasimokyti galėtų visa Europa – lietuvių įsiskolinimai mažėja.
Ieško įvairių būdų
Iš bankų platintų pranešimų žiniasklaidai matyti, kad jie ieško įvairių būdų pelnui didinti.
„Gyventojai toliau skolinosi būstui – pirmą šių metų ketvirtį suteikėme 43 proc. daugiau naujų būsto paskolų negu atitinkamu laikotarpiu pernai“, – teigia SEB.
Šiaulių bankas toliau itin aktyviai dalyvauja daugiabučių namų modernizavimo programoje.
„Swedbank“ pelno augimui įtakos turėjo stabilios pajamos ir mažėjusios išlaidos. „Lyginant su 2015 metų pirmuoju ketvirčiu, „Swedbank“ Lietuvoje išlaidos sumažėjo 11 proc.“, – rašoma banko pranešime.
M. Valužis pažymėjo, kad būtent sąnaudų mažinimo srityje bankai turi bene daugiausiai rezervų.
„Taip pat dar galima pasitvarkyti savo probleminį portfelį ir panašu, kad SEB kaip tik šioje vietoje šlubuoja“, – sakė jis.
Lietuvoje dar veikia „Citadele“ bei Medicinos bankas, tačiau jie savo naujausių rezultatų dar nepaskelbė.
