Baltijos valstybių rinkoms kliudys pasirinkimo stoka

2001 metais Latvijos, Lietuvos ir Estijos akcijų rinkos taps labiau patrauklios užsienio investuotojams. Tuo metu, kai JAV ekonomikoje - plėtros lėtėjimo požymiai, o Vakarų Europos ekonomika sėkmingai auga, Rytų Europos rinkos galėtų pasiūlyti pelno ieškantiems investuotojams alternatyvių galimybių.
"Jei Europos ekonomika neaugs greitai, o JAV ekonomika neauga, žmonės ieškos augančių rinkų. Tokias rinkas jie gali rasti ir Baltijoje", - teigė "Williams de Broe" analitikas Jozefas Gasparikas (Jozef Gasparik).

"Tačiau sunku pasakyti, kokios įtakos šis susidomėjimas besivystančiomis rinkomis gali turėti Baltijos regionui, nes čia liko vos trijų bendrovių akcijos, kurių pasiūla yra pakankamai didelė ir kurios gali duoti pelno", - pridūrė analitikas.

2000 metais per pirmuosius keturis mėnesius prekyba akcijomis Baltijos akcijų rinkose vyko gana aktyviai. Tačiau vėliau aktyvumas nuslopo, likvidumas mažėjo, o užsienio investuotojus domino tiktai kelių bendrovių - Estijos "Hansapank", "Estijos telekomo" ir "Lietuvos telekomo" - akcijos.

Likvidumą dar labiau sumažino Švedijos SEB sprendimas perimti beveik po 100 proc. Lietuvos Vilniaus banko, Latvijos "Unibanka" ir Estijos "Uhispank" akcijų.

Likus trims 2000 metų biržos prekybos dienoms pagrindinis Lietuvos biržos indeksas, palyginti su 1999 metų pabaiga, smuko 3 proc., tuo tarpu pagrindinis Latvijos biržos indeksas smuko 1,3 proc. Estijos indeksas TALSE per minėtą laikotarpį padidėjo 9,5 proc.

Kalbėdami apie makroekonominius rodiklius analitikai prognozavo, jog 2001 metais Latvijos ir Estijos metinis ekonomikos prieaugis gali siekti 4-6 proc., tuo tarpu Lietuvos ekonomikos prieaugis ateinančiais metais turėtų siekti 2-4 proc.

"Makroekonominė situacija visose trijose Baltijos valstybėse atrodo labai gerai. Akivaizdu, jog šioms šalims sekasi, jų bendrovės dirba vis geriau ir geriau", - teigė Kusta Aima (Kustaa Aima), "Danske Capital Finland" fondų vadybininkė.

Analitikai teigia, jog 2001 metais daugiausia dėmesio turėtų susilaukti Estijos bendrovių akcijos, ypač "Hansapank", tuo tarpu naujoji Lietuvos Vyriausybė privalo įtikinti rinkas, jog yra pasirengusi ekonominėms reformoms.

Latvija, analitikų nuomone, turėtų paspartinti privatizavimą ir pasiūlyti rinkoms stambių bendrovių, įskaitant ir telekomą bei laivybos bendrovę, akcijas.

"Akcijomis vis dažniau prekiauja ne šalys, o sektoriai, ir tuo atveju, jei tam tikrų sektorių trūksta, pavyzdžiui, telekomunikacijų ar informacinių technologijų, tai tikrai nėra gerai. Šiuo atžvilgiu Latvija atrodo prastai", - aiškino analitikai.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Darbdaviai prašo grąžinti nulines darbo sutartis (90)

Nenustatytos apimties darbo sutartys turėtų būti grąžintos į sustabdytąjį naująjį Darbo kodeksą – to prašo Trišalei tarybai priklausantys darbdavių organizacijų atstovai.

D. Bradauskas turės patikslinti savo skundą dėl atleidimo (10)

Atleidimą iš pareigų teismui apskundęs buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas per porą savaičių turės patikslinti skundą.

Eurobarometras: svarbiausios problemos lietuviams – ekonominės (7)

Svarbiausiomis savo šalies problemomis Lietuvos piliečiai laiko su ekonomika susijusius klausimus.

Koncernui „MG Baltic“ pareikšti įtarimai papildyta D. Mockaus komentaru (230)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus Dariaus Mockaus valdomam koncernui „MG Baltic“. Tai BNS patvirtino STT vadovas Saulius Urbanavičius.

Lietuviška jautiena – jau pakeliui į Japoniją (9)

Nuo antradienio, vasario 28 d., Lietuvos gamintojai gali eksportuoti jautieną ir jos gaminius į Japoniją, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.