2000-ųjų pelną susikrovė monopolininkai

Statistikos departamento duomenimis, 2000 metais didžioji dalis Lietuvos įmonių uždirbto pelno, išskyrus finansų sektoriaus, priklauso kelioms monopolinėms bendrovėms, o likusiems gamybininkams ir paslaugų teikėjams beliko pelno trupiniai.
Galutinių praėjusiais metais įmonių uždirbto pelno duomenų dar nėra, tačiau pagal trijų ketvirčių statistiką monopolinių lyderių grupėje pirmauja "Lietuvos telekomas".

Per šį laikotarpį jis gavo 292 mln. litų ikimokestinio pelno, "Lietuvos energija" - 60 mln. litų, praneša ELTA.

Trečioje vietoje likusi Panevėžio kineskopų gamykla "Ekranas" uždirbo 45 mln. litų, kitų bendrovių pelno krepšeliui priklauso likusieji keli šimtai milijonų litų.

Visų gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonių (be finansinių) pajamos 2000 metų pirmąjį pusmetį buvo 615 mln. litų didesnės nei tuo pačiu 1999 metų laikotarpiu, tačiau jos pelno gavo keturis kartus mažiau.

Iš viso praėjusių metų pirmojo pusmečio nefinansinių įmonių pajamos siekė 27,7 mlrd. litų, o ikimokestinis pelnas sumažėjo iki 535 mln. litų. 1999 metų pirmąjį pusmetį jo buvo uždirbta 2,2 mlrd. litų.

Užpernai įmonėms galiojo tos pačios apmokestinamojo pelno lengvatos, bet pelno buvo daugiau - tai reiškia, kad įmonės pernai jo tikrai mažiau uždirbo, teigia "Verslo žinios". Monopolininkų pelnus, ypač "Lietuvos telekomo", nulėmė didesni paslaugų tarifai ir dominuojanti padėtis rinkoje.

"Ekrano" sėkmę lėmė tai, kad jis puikiai sugebėjo pasinaudoti palankia konjunktūra pasaulio rinkoje. Šalies degtindariams padidinti pelną padėjo palanki Vyriausybės akcizų politika.

Apdirbamosios pramonės pajamos per 2000 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 1999-ųjų laikotarpiu, išaugo nuo 7,5 mlrd. iki 8,7 mlrd. litų, tačiau jos veiklos rezultatas buvo neigiamas - patirta 31 mln. litų nuostolių (užpernai buvo uždirbta 226 mln. litų pelno).

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Kuo naudingos nuotolinio darbo sutartys? (4)

„Pagrindinė nuotolinio darbo sutarties, kaip darbo sutarties rūšies, idėja yra ta, kad darbuotojas dirba ne darbovietėje, kur įprastai kiekvieną dieną važiuoja jo kolegos, bet namie arba bet kurioje kitoje vietoje“, – apie nuotolinio darbo sutarčių ypatumus pasakoja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė, advokatė dr. Vida Petrylaitė.

Alkoholio draudimų mastas: neliktų pusšimčio vilniečiams įprastų vietų, pajūris ištuštėtų (1111)

Ištuštėjęs, be daugumos lauko kavinių likęs Vilniaus senamiestis, ir tuščias Lietuvos pajūris. Toks vaizdas taptų realybe, jei Seimas priimtų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kadangi nestacionarių lauko kavinių tiesiog neliktų.

Į sukčių pinkles patekęs vyras dėl prarastų 5 tūkst. eurų kaltina banką (113)

Nemokus čekis iš Ugandos verslininkui Laurui Dambrauskui tapo tikru prakeikimu. Dėl jo vyras prarado beveik 5 tūkst. eurų, šiuo metu yra sustabdęs įmonės veiklą ir dar bylinėjasi su čekį inkasavusiu SEB banku.

Prieš uždarymą pirkėjai nušlavė Mindaugo „Maximą“ (60)

Sekmadienį buvo uždaryta viena pirmųjų ir didžiausių „Maxima“ parduotuvių, kurioje buvo galima apsipirkti visą parą. Pirkėjai tiesiog nusiaubė prieš atnaujinimui uždarytą prekybos centrą.

G. Paluckas planus drausti alkoholį festivaliuose pavadino absurdu (154)

Naujasis valdančios socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, jog noras uždrausti alkoholio prekybą masiniuose renginiuose ir festivaliuose yra absurdiškas bei nepadėtų kovoje su alkoholizmu.