Kaip rašo „Lietuvos žinios”, Vilniaus, Kauno ir Palangos tarptautiniai oro uostai pernai buvo vienos iš gerokai efektyvumą didinusių valstybės valdomų įmonių. Vilniaus oro uosto pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją augo 26 proc., Kauno oro uosto - 78 proc., Palangos oro uosto - 79 procentais.
Vis dėlto tikimasi, kad bendra įmonė leis dar geriau valdyti oro uostų finansus, derinti kainodarą ir turės palankesnes sąlygas derybose su skrydžių bendrovėmis. Teigiama, kad reorganizuojant oro uostų veiklą darbo neteks iki 30 darbuotojų. Vėliau kasmet bus sutaupoma apie 1,2 mln. litų.
"Taupysime ne atleidžiamų darbuotojų sąskaita, bet optimizuodami valdymą. Prijungę Kauno ir Palangos oro uostus prie Vilniaus geriau koordinuosime bendrą plėtros strategiją. Nemanau, kad šis reorganizacijos projektas turi kokių nors esminių trūkumų, visų trijų oro uostų vadovybė sutinka su pokyčiais", - teigė susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.
VĮ "Kauno aeroruostas" generalinio direktoriaus pareigas laikinai einančio Jono Gursko nuomone, oro uostus sujungus bendra kainodara ir strategija leis lanksčiau derėtis su oro bendrovėmis.
"Masinio darbuotojų atleidimo Kauno oro uoste, reorganizuojant veiklą, tikrai nebus, nes šiuo metu ir taip dirbame minimaliomis pajėgomis", - sakė J. Gurskas.
Tačiau, pasak jo, "natūralu, kad bus bendrai valdomi finansai, tad teks atsisveikinti su vienu kitu administracijos darbuotoju".
