Kai šveicarų inžinierius Carlas Eduardas Gruneris 1947 metais sugalvojo idėją pastatyti ilgiausią pasaulyje geležinkelio tunelį po Alpėmis, jis prognozavo, kad toks projektas galėtų būti užbaigtas XXI šimtmečio pradžioje.
© Reuters/Scanpix

Paaiškėjo, kad jis apsiriko 16 metų.

C.E.Grunerio eskizas ir techninis straipsnis „Kelionė Pagrindiniu Gotardo tuneliu (GBT) 2000-aisiais“ tapo pirmąja užuomazga verslo projektui, kuris bus iškilmingai atidarytas trečiadienį ir galbūt pertvarkys susisiekimą Europos širdyje.

Šiam 57 km ilgio geležinkelio tuneliui iškasti prireikė daugiau negu 12 mlrd. Šveicarijos frankų (11 mlrd. eurų) ir apie 2,4 tūkst. darbininkų, rodo Šveicarijos vyriausybės statistika.

Vykdant šį projektą reikėjo iškasti daugiau negu 28 mln. tonų uolienų kalnuose netoli Gotardo perėjos.

Pirminė C.E.Grunerio idėja buvo pradėta oficialiai įgyvendinti 1999 metais, kai prasidėjo statybos, bet šis projektas strigo dėl biurokratinio vilkinimo, tvyrant abejonėms dėl jo atsiperkamumo.

Šveicarijos federalinė vyriausybė 1963 metais įkūrė komisiją, kuriai buvo pavesta išnagrinėti tunelio po Alpėmis projekto perspektyvas, bet įvairūs pasiūlymai sulaukė prieštaringų vertinimų, o 1983-aisiais buvo pateikta oficiali išvada, kad šis projektas „nėra skubus“.

GBT šalininkai sulaukė didesnio palaikymo prieš 1992 metais surengtą referendumą, kuriame buvo išreikštas palaikymas tam projektui, bet visuomenė piktinosi dėl didelės jo kainos, tad darbai vėl įstrigo.

Tie planai įgijo didesnį svorį, kai per 1994 metais vykusį referendumą Šveicarijos piliečiai pritarė žaliųjų pasiūlymui apriboti Alpėse sunkvežimių eismą, tuo pačiu suvaržant didėjantį prekių tranzitą tarp Europos Sąjungos šalių.

Idėjos įgyvendinimui žalia šviesa galutinai buvo uždegta per 1998 metų lapkritį įvykusį referendumą, kai 64 proc. Šveicarijos rinkėjų pritarė galutiniams planams ir finansavimo schemai, įskaitant naują kelių mokestį.

Nuo Ciuricho iki Milano

„Tai didelis inžinerijos pasiekimas“, – sakė Londone įsikūrusio Civilinės inžinerijos instituto ekspertas Martinas Knightsas.

Šis tunelis yra tarp Erstfeldo Šveicarijos centriniame Urio kantone ir Bodijo pietiniame Tičino kantone. Jis maždaug valanda sutrumpins kelionę traukiniams, kursuojantiems tarp Ciuricho ir Italijos šiaurinio Milano miesto; dabar ji truks maždaug 2 val. 40 minučių.

Atidarius naują maršrutą taip pat bus geriau išnaudojamas geležinkelio transportas, ypač pervežant sunkesnius krovinius. Dėl to turėtų sumažėti daug dyzelino suryjančių vilkikų eismas keliuose, o tuo pačiu pagerės eismo sąlygos ir sumažės oro tarša.

Planuojama, kad per dieną pervežamų keleivių skaičius, kuris dabar yra apie 9 tūkst., iki 2020 metų padidės iki 15 tūkst., prognozuoja Šveicarijos federalinė geležinkelių tarnyba.

Šveicarijos banko „Credit Suisse“ atliktoje GBT potencialios ekonominės naudos studijoje įvardijama keletas šio projekto privalumų, susijusių su lengvesniu prekių judėjimu, didėjančiu vienos dienos išvykų turizmu ir padidėjusia nekilnojamojo turto verte susijusiuose kantonuose dėl pagerėjusio susisiekimo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Italijos premjeras Matteo Renzi bus tarp trečiadienį vyksiančios didžiojo atidarymo ceremonijos, per kurį tuneliu pravažiuos pirmasis simbolinis traukinys, svečių.

Visu pajėgumu tunelis pradės veikti nuo gruodžio.

Judantis fabrikas

Jeigu C.E.Gruneris būtų mėginęs kasti tą tunelį prieš 69 metus, inžinieriams būtų tekę imtis brangių ir pavojingų sprogdinimo bei gręžimo darbų, kad prakirstų didžiulę kalnų uolienų storymę.

Tačiau projekto įgyvendinimui buvo labai naudinga didelė tunelių kasimo mašimų pažanga, kuri buvo ypač sparti 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais, aiškino M.Knightsas.

Gręžimo mašina, naudota Gotardo tunelio statybai, yra „ištisas judantis pusės kilometro ilgio fabrikas“, kuriame kruopščiai sinchronizuojami visi procesai, reikalingi tuneliui iškasti per kalnus, pridūrė ekspertas.

Ta gręžimo mašina ne vien rausia uolienas, bet ir transportuoja jas atgal tuneliu, tuo pačiu metu klodama betono blokus, sudarančius tunelio vidinę dangą.

Atskira sistema užglaisto siūles tarp blokų.

Žurnalo „Ground Engineering“ redaktorė Claire Smith sakė naujienų agentūrai AFP, kad ambicingo Gotardo projekto sėkmė ir užbaigimas numatytu laiku „atvėrė kelią daugeliui kitų (panašių) projektų“.

GBT laikomas pirmuoju etapu greitojo geležinkelio linijai, turinčiai sujungti Prancūzijos miestą Lioną ir Italijos šiaurinį miestą Turiną. Šio projekto įgyvendinimas strigo dėl aplinkosaugos organizacijų priešinimosi.

Jis taip pat tapo prototipu Austrijos Brenerio tuneliui, kuris turėtų būti atidarytas maždaug po dešimtmečio.

Kai bus oficialiai atidarytas trečiadienį, GBT pranoks Japonijoje esantį 53,9 km ilgio Seikano tunelį, kuris iki šiol buvo ilgiausias geležinkelio tunelis. Tuo tarpu 50,5 km Lamanšo tunelis, jungiantis Angliją ir Prancūziją, liks trečias.

Vis dėlto Brenerio tunelis pretenduoja tapti antru ilgiausiu, kai atsidarys – jo ilgis turėtų būti 55 kilometrai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (519)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (55)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Ketvirtadienį po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (5)

Vilniaus oro uostas ketvirtadienį atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„airBaltic“ paskelbė pirmas penkias naujas 2018-ųjų vasaros kryptis (4)

Latvijos oro linijos „ airBaltic “ skelbia pirmąsias kryptis 2018-ųjų vasaros sezonui,...

Vilniaus oro uoste sėkmingai baigti paskutiniai bandymai (13)

Vilniaus oro uoste antradienį sėkmingai baigti paskutiniai rekonstruoto orlaivių kilimo ir tūpimo...

Top naujienos

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai (2)

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje...

Pasiūlė, kaip susigrąžinti lietuvių Lenkijoje paliekamus milijonus (106)

Šį pavasarį Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai apsipirkdami pas...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (196)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...

R. Williamso koncertą perspjauti bus sunku: hitai ir fejerverkai gerbėjams sukėlė euforiją (287)

Trečiadienio vakarą Vilniaus Vingio parke - neeilinis renginys. Savo pasirodymą „The Heavy...

S. Skvernelis: socialdemokratų pasitraukimas nebūtų būtina sąlyga trauktis jų ministrams (24)

„Prognozuojant socialdemokratų tarybos sprendimą trauktis, galbūt frakcija Seime galėtų...

Nesitikėjo, kad gelbėti kačiukus bus taip sudėtinga (2)

Dar būdami 8 savaičių jaunikliais, katinas Astra ir keturi jo broliai buvo palikti dėžėje...

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (567)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

Lietuvos šešiolikmečiai liks be medalių – neperlipo Europos čempionato ketvirtfinalio barjero (55)

Europos jaunučių (iki 16 metų) vaikinų krepšinio čempionato ketvirtfinalyje trečiadienį...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (199)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (25)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...