„Kaip pasikeistų diskusija, jei sakytume, kad tas lėšas, kurioms reikia padidinti politikams ir valdininkams ir daug uždirbantiems valstybės tarnautojams, sukeiskime su pensininkais. Ne vienas būtų mitingas prie Seimo, ir tikrai ne vienas langas išdužtų. Dabar valdžia sako, kad savo išlaidas mes pasidengiame iš ankstesnio biudžeto, o va, pensininkai tokie svarbūs, bet paskutinėje eilėje“, - dėstė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
„Biudžetas yra apie 37 mlrd., o pensijoms šiais metais reikia surasti apie 100 mln. Lt Paimkim paprastą analogiją, tai tas pats, kas šeimai, kurios mėnesinis biudžetas yra 3700 Lt, reikėtų surasti 10 Lt“, - patikino Ž. Šilėnas.
Reikia mokytis iš pasaulio
„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ patikino, kad pirma reikia ne mokesčius kelti, o ieškoti lėšų iš esamų šaltinių. Ekonomisto patarimas – pasinaudoti kitų šalių praktika.
Pasak jo, privačios įmonės, listinguojamos tiek JAV, tiek Europos biržose, savo turtą finansuoja taip: pusė turto įsigijimo yra finansuojama savomis lėšomis, akcininkų lėšomis, kita pusė yra finansuojama skolintomis lėšomis, ar išleidžiamos obligacijos, ar imamos paskolos.
„Lietuvos valstybės įmonės 90 proc. finansuojamos iš valstybė lėšų, 10 proc. turto finansuojama skolintomis lėšomis. Tai kai mes sakome, kad reikia sutvarkyti turto finansavimo struktūrą, politikai toliau sako, kad reikia valstybės valdomų įmonių turtą, daugiau nei 15 mlrd. Lt, finansuoti iš valstybės lėšų. Lyg valstybės lėšos nieko nekainuotų. Nors tai yra brangiausias kapitalas, ir tokio kapitalo grąža turėtų siekti 10 proc., o ne 1 ar 2 proc. palūkanų, kurias moka valstybės valdomos įmonės“, - patikino ekonomistas.
Kodėl nenorime mokėti didesnių mokesčių?
Pašnekovo tikinimu, kita opi problema – kyšininkavimas. N. Mačiulis patikino, kad valstybėje, kurioje vyrauja tokia situacija, gyventojai tikrai nenorės mokėti didesnių mokesčių.
„Pradėkime spręsti korupcijos problemą, o tada kalbėkite kokius mokesčius dar reikia padidinti“, - tvirtino specialistas.
Socialiniame tinkle „Facebook“ savo profilyje ekonomistas kritikavo užmojus įvesti šį mokestį.
„Kompensuoti senatvės pensijas įvedant automobilių mokestį, kai tam ir be naujų mokesčių biudžete yra pakankamai lėšų, yra tas pats kas ranką susilaužiusiam pacientui operacijos metu persodinti anesteziologo inkstą. Remiantis klaidingais motyvais parenkamas geras instrumentas netinkamiems tikslams pasiekti. Pensijas galima kompensuoti perskirstant biudžeto lėšas, o automobilio mokestį įvesti tam, kad, pavyzdžiui, iki 1000 litų būtų padidintas neapmokestinamas pajamų dydis“, - rašė N. Mačiulis.
DELFI primena, kad Pensijų kompensavimo darbo grupė trečiadienį apsisprendė, kokį automobilių mokestį siūlys valdančiųjų partijų politinei tarybai.
Finansų ministras Rimantas Šadžius Jo teigimu, iki 1,5 l variklio tūrio automobiliai būtų apmokestinami 90 Lt metiniu mokesčiu, o 1,5-2 l – 170 Lt.
Didėjant variklio tūriui, mokestis taip pat didėtų. Pavyzdžiui, iki 2,5 l tūrio automobilio savininkas turėtų sumokėti 240 Lt, iki 3 l - 310 Lt, iki 3,5 l – 380 Lt, iki 4 l – 450 Lt, iki 5 l – 520 Lt, daugiau nei 5 l – 590 Lt.
Darbo grupės nuomone, apmokestinami turėtų būti ir motociklai. Taigi iki 0,5 l darbinio variklio tūrio motociklo savininkas per metus turėtų mokėti 70 Lt, 0,5-1 l – 130 Lt, 1,1,5 l – 190 Lt, daugiau nei 1,5 l – 250 Lt.
Planuojama, kad mokestis įsigaliotų šį spalį ir jį reikėtų sumokėti iki gruodžio. R. Šadžius pabrėžė, kad jeigu įstatymas būtų patvirtintas Seime, jį mokėtų ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, ir savivaldybės, valstybės institucijos.
Išimtis planuojama taikyti elektromobiliams, neįgaliųjų transportui, greitosios pagalbos, policijos automobiliams.
Planuojama, kad mokestį apskaičiuotų ir savininkams informaciją atsiųsti Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi „Regitros“ duomenimis. Jis pabrėžė, kad automobilio mokestis būtų skaičiuojamas ne už metus, bet priklausytų nuo to, ar spalio 1 d. žmogus turėjo automobilį, ar ne.
