„Čia yra išpūstas burbulas, sukeltas šaršalas lygioje vietoje. [...] Tai nėra susiję su skrydžių sauga. Tai – socialiniai klausimai. Jie nėra tiesiogiai susiję su skrydžių sauga“, – akcentuoja ekspertas.
Lietuvos pilotai vykdoma schema nesiskundžia
A. Šumskas prisipažįsta, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar minėtoji schema taikoma Lietuvos aviacijos bendrovėse, nes tai nėra Civilinės aviacijos administracijos kompetencija. Jis sutinka, kad tokia schema gali kelti socialinio teisingumo klausimus, bet ji nemažina skrydžių saugumo.
„Pasaulyje dar negimė nė vienas žmogus, kuris iš karto tapo savo srities profesionalu nuo pat gimimo. Taip pat ir pilotai. Kol jie tampa patyrę, praeina daugelį nustatytų etapų, pradedant mokslu, treniruotėmis, egzaminais, kontrole ir t. t. Visi patyrę dabartiniai visų kompanijų kapitonai kažkada buvo „žali“, jauni. Tai – nieko naujo. Jaunumas nėra yda“, – sako A. Šumskas.
Jis pabrėžia, kad įgulos niekada nesudaro nepatyręs įgulos vadas ir antrasis pilotas. Vienas iš jų arba abu turi turėti patirties.
„Ir jaunas pilotas turi atitikti bent jau minimalius reikalavimus, kurie taikomi, kad jis užimtų keleivinio orlaivio piloto krėslą. Neužmirškime, kad jau tapęs patyrusiu antruoju pilotu, jis anksčiau ar vėliau tampa įgulos vadu. Nuo to momento jis tampa jaunu, „žaliu“, nepatyrusiu įgulos vadu. Taigi čia yra piloto gyvenimo tarpsniai iki to momento, kai jis jau tampa senu, patysiu vilku“, – aiškina A. Šumskas.
Anot jo, nė vienas pilotas nesikreipė į Lietuvos civilinės aviacijos administraciją nei raštu, nei žodžiu dėl netinkamų kontrakto sąlygų, sudarytų su aviacijos kompanijomis, siekiant įgauti patirties. Jo teigimu, „Norwegian Air Shuttle“ oro linijos taiko tokią pačią schemą, dėl kurios ir protestuoja dalis bendrovės pilotų.
„Čia yra išpūstas burbulas, sukeltas šaršalas tuščioje vietoje. [...] Tai nėra susiję su skrydžių sauga. Tai – socialiniai klausimai. Jie nėra tiesiogiai susiję su skrydžių sauga“, – akcentuoja ekspertas. Jis pabrėžia, kad tokia schema taikoma daugelyje aviakompanijų, taip ir bendrovėje „Norwegian Air Shuttle“.
Jauni lakūnai moka už tai, kad gautų patirties
LRT Radijo bendradarbis Norvegijoje Mantas Tomkūnas primena, kad oro linijų „Norwegian Air Shuttle“ lakūnai streikavo dvi savaites, todėl bendrovė, norėdama išvengti nuostolių, nusamdė kitas Europos oro linijų bendroves. Tarp jų buvo ir lietuviškoji „Small Planet Airlines“, kuri vykdė apie 50 skrydžių.
„Šios bendrovės spaudoje įvardijamos kaip „streiklaužiai“. „Norwegian Air Shuttle“ kritikuojama dėl to, kad panaudojo „Small Planet Airlines“, kuri, pasak norvegų kompanijos, išnaudoja pilotus. Žurnalistų tyrimai atskleidžia, kad „Small Planet Airlines“ naudoja daug ginčų keliančią pilotų įdarbinimo schemą vadinamą „Pay to Fly“ (liet. „Mokėk už tai, kad skristum“)“, – pasakoja M. Tomkūnas.
Schema sudaryta taip, jog nepatyrę pilotai turi susimokėti avialinijų bendrovei už tai, kad galėtų įgyti patirties, skrisdami kartu su patyrusiu pilotu. Anot M. Tomkūno, buvo atskleistas vieno iš pilotų kontraktas. Paaiškėjo, kad jis už keturių mėnesių darbą 2013 m. bendrovei turėjo sumokėti 310 tūkst. Norvegijos kronų. M. Tomkūnas skaičiuoja, kad pagal tų metų kursą, tai prilygtų 130 tūkst. litų arba daugiau kaip 37,5 tūkst. eurų.
Šiai schemai besipriešinantys lakūnai, M. Tomkūno teigimu, tvirtina, kad toks įdarbinimo būdas padidina skrydžių riziką ir išnaudoja pilotus, nes taikomos griežtos taisyklės. Pagal sutarties sąlygas, pilotai iš darbo gali būti atleisti net tada, kai dėl ligos į darbą neateina daugiau kaip 10 dienų.
Anot M. Tomkūno, įmonės „Norwegian Air Shuttle“ teigimu, ši schema nekelia grėsmės saugumui, nes vienas iš pilotų yra patyręs. Bendrovė pripažįsta, kad schema gali būti socialiai ar moraliai neteisinga.
„Small Planet Airlines“: tai vienas iš būdų atsirinkti naujus darbuotojus
DELFI atsiųstame komentare penktadienio vakarą „Small Planet Airlines“ direktorius Vytautas Kaikaris teigė, jog šiuo metu aviacijos rinkoje visame pasaulyje yra susidariusi tokia situacija, kad jaunų, mažai patirties turinčių, antrųjų pilotų aviacijos mokyklos išleidžia daugiau nei yra pasiūloma laisvų darbo vietų komercinėse avialinijose. Pasak jo, šias laisvas darbo vietas pirmiausia užpildo tie kandidatai, kurie turi surinkę tam tikrą pilotavimo valandų skaičių – tai yra kandidatai, kurie į naują darbovietę jau atsineša vertingos darbo patirties.
„Žinoma, tai sukelia problemų kvalifikaciją jau gavusiems, tačiau patirties neturintiems kolegoms. Tad vienas iš būdų, kurį jie renkasi norėdami padidinti savo konkurencingumą darbo rinkoje, yra programos, kurios siūlo įgyti tokios patirties skraidant su patyrusiais kapitonais – instruktoriais. Šios programos yra vertinamos kaip individualus tęstinis specialybės mokymasis. Tokias programas vykdo „Wizzair“, „British Airways“, „Qatar Airways“ ir kitos, bendradarbiaudamos tiesiogiai su pilotus ruošiančiomis aviacijos mokyklomis“, - komentare cituojamas direktorius.
V. Kaikario teigimu, nors tokia situacija yra susidariusi šiuo metu, bet ji gali gana greitai pasikeisti, jei į darbo rinką jaunų antrųjų pilotų būtų išleidžiama mažiau ar pilotus ruošiančios mokymo įstaigos peržiūrėtų savo mokymų ir patirties įgijimo programas. Tikėtina, jog tokiu atveju minėtų programų būtų atsisakyta. Visgi kol kas, kol konkurencingumas antrųjų pilotų darbo rinkoje yra toks didelis, tokios programos pačioms avialinijoms yra taip pat vienas iš būdų atsirinkti naujus darbuotojus.
„Kalbant apie patirties įgijimo programas dažnai keliamas klausimas dėl skrydžio saugos reikalauja daugiau paaiškinimo. Kaip teigia Lietuvos Civilinės Aviacijos Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas, tokių mažai patyrusių antrųjų pilotų dalyvavimas skrydžiuose skrydžio saugai grėsmės nekelia, tad keleiviams nėra pagrindo nerimauti. Visi patirties įgijimo programose dalyvaujantys antrieji pilotai jau yra praėję visus reikalingus mokymus, išsilaikę būtinus egzaminus ir įgiję reikalingą kvalifikaciją. Visi jie atitinka reikalavimus, keliamus komercinių skrydžių orlaiviams pilotuoti, nors ir turi sąlyginai nedaug skrydžių patirties konkrečiuose orlaivių tipuose. Taip pat pačio skrydžio metu jie yra kruopščiai prižiūrimi pirmojo piloto – patyrusio orlaivio kapitono-instruktoriaus“, - pažymi V. Kaikaris.
