Vos bus pabaigti šie darbai, Lenkija kibs statyti Suvalkų aplinkkelį, o juos sujungus sunkvežimių ir lengvųjų automobilių vairuotojai, važiuodami Varšuvos link, galės aplenkti tiek Suvalkus, tiek Augustavą.
2020 m. lenkai žada, kad keturių juostų kelias bus nutiestas iki pat Lietuvos sienos. Savo ruožtu Lietuva žada skubėti tiesti keturias juostas kelyje „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki sienos, tačiau iki 2024 m. darbai, tikėtina, nebus pabaigti.
Milijonai gyvūnams
Apie 35 km ilgio Augustavo aplinkkelis iškilo per dvejus metus. Juo važiuodami automobiliai Augustavą galės palikti 6-7 km šone.
Lenkijos automobilių kelių direkcijos Bialystoko skyriaus vadovas Jerzy Doroszkiewiczius skaičiuoja, kad aplinkkelio darbai turi būti baigti iki spalio 25 d., o lapkričio mėnesį juo jau pradės važinėti automobiliai.
Augustavu kiekvieną dieną pravažiuoja apie 12-13 tūkst. automobilių. 60 proc. iš jų – krovininiai. Tikimasi, kad 850 darbuotojų rankų darbo pareikalavęs statinys padės miestui atsipūsti.
Dirbant prie projekto dvejus metus tam tikrose atkarpose buvo dirbama visą parą. Kartu su pagrindinėmis aplinkkelio juostomis buvo nutiesta dar apie 60 km jungiamųjų keliukų, numatytos infrastruktūrai vietos (degalinėms).
Tiesiant kelią lenkai taip pat šalia pasistatė betono gamyklą, tiekiančią medžiagą statyboms. Kartu pakelėje išaugo ir nauja kelių priežiūros bazė.
Aplinkkelio vieno kilometro kaina – apie 30 mln. Lt.
Darbai suplanuoti 13 metų į priekį
J. Doroszkiewiczius pasakojo, kad Augustavo aplinkkelis – tik viena detalė iš didžiulės Lenkijos kelių dėlionės. Pabaigus darbus su Augustavu, kelininkų akys kryps į Suvalkus, Lietuvos sieną, Varšuvą.
Pašnekovas teigė, kad jo padalinio darbai jau suplanuoti iki 2027 m. 2011-2027 m. Lenkija keliui “Via Baltica” žada skirti apie 8 mlrd. zlotų (6,6 mlrd. Lt).
Lenkas skaičiuoja, kad nuo Bialystoko iki Varšuvos dar turima 45 km nemagistralinio kelio, tačiau ir su jais jau stumiamasi į priekį – 15 km jau turi rangovą, dar 15 km ruožui jau atplėšti konkurso vokai, likusiems 15 km jau paskelbtas konkursas ir teikiami darbai.
“Dar Varšuvos vadovybė suteikė mums pasirūpinti 40 km ruožu, kurie liks iki Varšuvos, kitoje vaivadijoje. Dabar jau ruošiami dokumentai konkursui šio ruožo“, - pasakojo J. Doroszkiewiczius.
Planuojama, kad 2019 m. tarp Bialystoko ir Varšuvos jau bus pilnas magistralinis kelias.
Dėl Suvalkų aplinkkelio šiuo metu laukiama statybų leidimo. Kai tik jis bus gautas, bus skelbiamas konkursas.
Paskutinis etapas Lietuvos sienos kryptimi – kelias nuo Suvalkų iki Lietuvos sienos. Šiuo metu lenkai daro poveikio aplinkai vertinimą šiai vietai. Norima, kad statybos darbai būtų pradėti nuo 2016 m.
Su lenkai nespės
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius nekartą lankėsi Lenkijoje, kol buvo vykdomi Augustavo aplinkkelio darbai. Pasak jo, lenkai intensyviai dirbo visus metus, kurie nenutrūko net esant nepalankioms oro sąlygoms: „Buvau čia rudenį, kai nelabai čia buvo galima privažiuoti, bet rangovai dirbo. Buvo tiek žmonių, kaip Gedimino prospekte per eiseną“.
„Reikėtų sureguliuoti įstatymus, nes mūsų įstatymai dažnai prieštarauja vieni kitiems ir kartais taip susipainioja, kad parengiamieji darbai trunka daug ilgiau nei pačios statybos. Čia reikalai supaprastinti“, - teigė jis.
Pasak P. Tekoriaus, Augustavo aplinkkelis buvo statomas pagal formulę „Suprojektuok ir statyk“, kai rangovo paieškos prasideda dar neturint detaliojo projekto.
„Tokio mastelio projekto Lietuvoje nebuvo ir, manau, nebus. Žinoma, lenkai pripažįsta, kad kai kurių dalykų čia (Augustavo aplinkkelyje – red.) perkrauta. Daug pinigų išmesta gyvūnų apsaugai, kai iš tiesų jie nelabai matė tų žvėrių. Tačiau Lenkijoje taip sureguliuota, nors jau pradedama atleisti diržus“, - kalbėjo pašnekovas.
P. Tekoriaus teigimu, spartus lenkų darbas keliuose privertė susimąstyti ir lietuvius.
„Kai lenkai pasakė, kad iki 2020 m. turės keturias juostas iki sienos, mes sunerimome ir pradėjome savo darbus kitaip planuoti. 2016-2017 m., manau, turėsime keturias juostas „Via Balticos“ iki Marijampolės. O dabar jau pradėsime projektuoti kelią nuo Marijampolės iki sienos. Tikiuosi, kad iki 2024 m. tikrai turėsime jį. Jau parinkinėjama trasa. Metų pabaigoje skelbsime konkursą specialiajam planui“, - kalbėjo jis.
Paklaustas, ar tokiam projektui atsiras lėšų, P. Tektorius atsakė: „Kai lenkai ateis su keturiomis juostomis, nemanau, kad politikams bus patogu neduoti pinigų“. Pašnekovas skaičiuoja, kad kelio ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos reikėtų apie 300 mln. Lt.
Kitokios taisyklės dėl žemės
P. Tektorius, kalbėdamas apie Lenkijos teisinius aspektus, užsiminė ir apie žemės klausimą strateginiams valstybės projektams.
Tuo pačiu klausimu užsiminė ir J. Doroszkiewiczius. Lenkijoje kelių projektų nestabdo teismuose nusėdę nesutarimai dėl valstybės poreikiams paimtos žemės.
Jei žemės savininkai nesutinka su žemės įvertinimu, ginčas keliauja į teismą, tačiau statybų darbai nestabdomi ir toliau tęsiami, kol ginčas nagrinėjamas teisme.
Galvos skausmas dėl aplinkkelio
DELFI primena, kad Augustavo aplinkkelio statybos buvo sukėlę nemažą pasipiktinimų bangą Lenkijoje.
Aplinkkelis eina per Rospudos upės slėnį, kuris turi unikalią gamtą ir yra saugomas pagal Europos Sąjungos (ES) programą „Natura 2000”.
Ekologai tvirtino, kad aplinkkelio tiesimas bus įstatymų pažeidimas ir gamtos žalojimas. Tai prieš septynerius metus patvirtino ir Europos Komisija.
Protestą prieš aplinkkelį buvo išreiškę ir „Greenpeace“ atstovai, kurie aplinkkelio tiesimo vietoje buvo įsirengę stovyklą.
