Apie draudimą net nesvarsto
Vilnietis Rokas turi automobilį, tačiau iš vienos fotosesijos į kitą jau trečius metus laksto elektriniu paspirtuku. Taip esą ir greičiau, ir galvos dėl parkingo neskauda.
„Kada būna labiau šlapia danga, tuo pačiu ir slidžiau truputį, tai jau yra grėsmė tiek man, tiek galbūt kitiems, jeigu, pavyzdžiui, negalėčiau sustabdyti ar kažkas tokio“, – kalbėjo Rokas.
Šiltuoju metų laikų tokiu būdu Rokas keliauja beveik kasdien, tačiau apie draudimą sako nesvarstantis, mat savo įgūdžiais vaikinas pasitiki.
„Viskas, iš esmės, priklauso nuo vairuotojo atsakingumo. Turi labai gerai stebėti situaciją ir, ypač, vairuotojo pažymėjimas taip pat šiek tiek pagelbsti. Būtent stebėti situaciją, apskaičiuoti tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių veiksmus“, – kalbėjo vaikinas.
Gyventojų susidomėjimas – menkas
Nuo sausio elektrinius paspirtukus, riedžius, dviračius ar vejos pjovimo traktoriukus, kurių greitis yra didesnis nei 25 km/h, privalu drausti civiliniu draudimu. Deja, pasak draudikų, to daryti niekas neskuba.
„Šiai dienai, svarba draudimo šioje srityje yra labai menka. Mes per pirmąjį ketvirtį „Lietuvos draudime“ sudarėme apie 120 draudimo poliusų. Tai yra tikrai nedidelė dalis“, – atkreipė dėmesį „Lietuvos draudimo“ atstovas Saulius Abraškevičius.
„Kol kas nėra daug apsidraudusių neregistruotinas transporto priemones. „Gjensidige“ turi kiek daugiau nei 200 tokių klientų“, – tvirtino „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje paspirtukus apdraudę ar draudimus domisi vos 4 iš 10 gyventojų. Galbūt taip yra todėl, kad dažnas paspirtukus tebelaiko pramoga, o ne transporto priemone.
„Tų paspirtukų jie nelaiko pilnavertėmis transporto priemonėmis, ko pasėkoje dažnai įvyksta tie tragiški ir skaudūs eismo įvykiai. Kaip pavyzdys, vien praėjusiais metais Vilniaus mieste buvo sužeisti 39 paspirtukininkai“, – teigė Vilniaus kelių policijos atstovas Donatas Mankauskas.
Reikalavimai keliami dėl pačių žmonių saugumo
Ekspertai sako, kad draustis gyventojai neskuba, mat tiki, kad laikydamiesi taisyklių traumų išvengs. Vis dėlto, draudikai primena, kad nelaimes gali sukelti ir kiti vairuotojai.
„Paspirtukų naudotojai ne visada elgiasi taip, kaip turėtų elgtis. Ir viršija greitį, ir važiuoja nesaugiai, po kelis ant vieno paspirtuko. Kai nutinka traumos – jos, patikėkite, tikrai būna labai sunkios ir sudėtingos“, – teigė „Lietuvos draudimo“ atstovas.
„Suvokiama, kad tie saugumo reikalavimai keliami tam, kad išvengtų baudų arba tai reikalinga policijai. Tikrai ne. Visų pirma, tie visi saugumo reikalavimai keliami tam, kad tie paspirtukininkai saugotų savo gyvybę ir sveikatą“, – teigė D. Mankauskas.
Policija sako, kad nors naujovė įvesta tik prieš kelis mėnesius, rezultatai matomi jau dabar.
„Dėl tam tikrų mikro traumų žmonės anksčiau net nesikreipdavo ir nedeklaruodavo to sužalojimo. Atsiradus draudimo sveikatos išmokom – žmonės kreipiasi, naudojasi proga. Tai tikrai palengvina tiek patiems žmonėms, tiek eismo dalyviams“, – teigė policijos atstovas.
Tačiau net ir tiems, kurie paspirtukų nedraudžia, draudikai turi gerų žinių.
„Jeigu paspirtukas nebuvo apdraustas, tačiau sukėlė žalą – tada tiesiog galėtų nukentėjęs asmuo kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę ir žala būtų atlyginta draudikų biuro, tačiau tik tuo atveju, jeigu ta neapdrausta transporto priemonė bus identifikuota“, – teigė „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims.
Sulaukti daugiau besidraudžiančių paspirtukininkų draudikai tikisi atšilus orams.
Visą reportažą rasite LNK portale:
