JAV centrinio banko susirinkime sulaukėme netikėtai drąsių pareiškimų. FED pareiškė, kad palūkanos išliks žemos net iki 2014 metų (iki tol kalbėta apie 2013 metų vidurį). Be to, FED pareiškė, kad ir toliau išlaikys skatinamąją ūkio politiką, o naujas ūkio skatinimas (QE3) išlieka reali galimybė. Centrinį banką neramina pernelyg ilgai išliekantis aukštas nedarbas, dėl kurio šalies ūkis negali augti taip sparčiai, kaip galėtų. Panašu, kad FED yra nusiteikęs ir toliau gausiai padėti ekonomikai, nepaisant tam tikrų pagerėjimo ženklų. Tiesa, B. Bernankės pažadas dėl palūkanų gali ir neišsipildyti. Respublikonų kandidatai į JAV prezidentus užsiminė, kad rinktųsi kitą centrinio banko vadovą. B. Bernankės, atsisakiusio komentuoti, ar pasiduotų spaudimui trauktis, kadencija baigiasi 2014 sausio 31 dieną.
Tęsiasi karštos derybos dėl Graikijos skolų nurašymo. Euro zonos politikai reikalauja, kad butų nurašyta tiek skolų, kad šalies skolos neviršytų 120 proc. BVP 2020 metais. Dar spalio pabaigoje tikslui pasiekti, atrodė, pakanka nurašyti pusę Graikijos skolų. Tačiau dabar tampa aišku, kad šalies ūkis smunka sparčiau, o mokesčius surinkti sunkiau, negu planuota, todėl tikslui pasiekti jau reikia nurašyti 60-70 proc. skolų. Net nurašius daugiau negu pusę Graikijos skolų ji liks labiausiai prasiskolinusi euro zonoje (pagal skolos ir BVP santykį). Tačiau tuomet bent jau teoriškai būtų galima įsivaizduoti, kaip Graikija galėtų išlikti moki. Nenurašius dalies Graikijos skolų, pagal Europos komisijos prognozes, šalies skolos dar šiemet pasiektų 200 proc. BVP.
Lietuva sėkmingai pasiskolino finansų rinkose. Lietuva išplatino 10 metų JAV dolerių vertės obligacijas už 6,75 proc. palūkanas. Įvertinus rinkos sąlygas, pasiskolinta sėkmingai. Palūkanų kaina buvo panaši, kokia ir turėtų būtį įvertinus obligacijų trukmę ir seniau išleistų obligacijų kainas antrinėje rinkoje. Lietuvai neteko permokėti už galimybę skolintis, nepaisant to, kad šiuo metu Europos obligacijų pasiūla itin didelė, o pasaulio finansų rinkose išlieka įtampa. Gauti 1,5 mlrd. JAV dolerių (apie 1,1 mlrd. eurų) galės būti panaudoti prieš 10 metų išleistoms obligacijoms išpirkti. Priminsime, pastarąją 1 mlrd. eurų vertės skolą Lietuva turi grąžinti 2012 m. gegužės 10 dieną. Sėkmingas skolinimas rodo, kad Lietuva ir toliau gali tenkinti savo finansinius poreikius savarankiškai, o užsienio investuotojai teigiamai įvertino šalies pasiruošimą Europos sunkmečiui ir Snoro krizės valdymą.
Kylančios pasaulinės rinkos sugrąžins optimizmą ir į Baltijos biržas
Keturias dienas iš eilės smukusi Vilniaus biržos indekso OMXV vertė vakar pačioje prekybos sesijos pabaigoje pradėjo didėti ir uždarymo metu buvo pakilusi 0,09 procento. Brango 13 bendrovių akcijos, pigo – 5. Prekiauta ypač pasyviai – bendra apyvarta buvo apyvarta tik 141 tūkst. eurų, o aktyviausiai prekiautų Šiaulių banko akcijų apyvarta buvo 21 tūkst. eurų Tuo tarpu Taline investuotojai buvo gerokai aktyvesni, sudaryta sandorių už 858 tūkst. eurų, o indekso OMXT vertė taip pat padidėjo 0,09 procento. Neslopsta rinkos dalyvių susidomėjimas „Silvano Fashion Group“ akcijomis. Pirkėjus skatina laukiamas geras metinis bendrovės veiklos rezultatas bei aukštas dividendų pajamingumas, tuo akcijas parduoda labiau nuo rinkos nutolę finansiniai investuotojai, kurių vienas iš motyvų galėtų būti politinė rizika. Galima spėti, kad pagrindinį pardavimo srautą sukuria fondų valdytojai iš Lenkijos (bendrovės akcijomis prekiaujama ne tik Talino, bet ir Varšuvos biržoje). Šiandien Baltijos biržose turėtume pamatyti dar daugiau teigiamų akcijų kainų pokyčių. Nors vietos bendrovių naujienų srautas yra visiškas nuslūgęs, tačiau vakar vakare JAV prasidėjusi investuotojų optimizmo banga turėtų atsiristi ir iki mūsų regiono. Vis dėlto, žymesnį prekybos aktyvumo padidėjimą kol kas sunku prognozuoti, nes vietos investuotojai vis dar išlieka ypač atsargūs. Didžiausias dėmesys ir toliau bus skiriamas bendrovių, iš kurių laukiama gerų dividendų, akcijoms.
