Istoriškai žemiausia euro zonos bazinė palūkanų norma (0,05 proc.), kaip ir neabejota, liko galioti, o jau pusmetį Euro sistemos įgyvendinama plataus masto kiekybinio skatinimo programa, prireikus, gali būti pratęsta, t.y. vykdoma ilgiau negu iki 2016-ųjų rugsėjo.
Tai, kad turto supirkimo programos parametrai – dydis, sudėtis ir vykdymo terminas – gali būti keičiami, patvirtino vakar priimtas sprendimas padidinti konkrečiai vertybinių popierių emisijai taikomą maksimalų supirkimo apribojimą iki 33 proc. (nuo 25 proc.). ECB vadovas Mario Draghi pademonstravo jam būdingą ryžtą, priminęs, kad Valdančioji taryba yra nusiteikusi, pasiruošusi ir pajėgi panaudoti visas įmanomas pinigų politikos priemones.
Itin ekspansyvios pinigų politikos poreikį iliustruoja sumažintos pagrindinių euro zonos ekonominių rodiklių prognozės. ECB prognozuoja, kad šiais metais euro zonos ekonomika augs 1,4 proc. (birželį laukta 1,5 proc.) ir 1,7 proc. – 2016 m. (birželį 1,9 proc.).
Įspėjęs apie galimą kainų kritimą artimiausiais mėnesiais, ECB sumažino metinės vartojimo kainų infliacijos prognozę iki 0,1 proc. šiais ir 1,1 proc. – 2016 metais (birželį 0,3 proc. ir 1,5 proc. atitinkamai). EUR/USD kursas vakar smuko beveik 1 proc. – iki 1,1123 JAV dolerio už eurą. Ketvirtadienio prekybos sesija akcijų rinkoje kitapus Atlanto baigėsi kur kas kuklesniais pagrindinių indeksų vertės pokyčiais (S&P 500 +0,12 proc., DOW JONES +0,14 proc., o NASDAQ -0,35 proc.).
Euro zonos pinigų politikos skatinamajai pozicijai stiprėjant, svarstoma, ar JAV Federalinė rezervų sistema (FED) ryšis pasukti priešinga kryptimi, tačiau neabejojama, kad sprendimui reikšmingos įtakos turės šiandien skelbtina nauja JAV darbo rinkos informacija. Prognozuojama, kad rugpjūtį JAV privačiajame sektoriuje sukurta 217 tūkst. naujų darbo vietų, o nedarbo lygis sumažėjo iki 5,2 procento.
Tikimybė, kad FED priims sprendimą kelti palūkanų normą jau rugsėjo 17 dieną, šiuo metu siekia 28 procentus. Svarbių naujienų iš JAV belaukiant, Azijos akcijų rinkoje šįryt laikosi išpardavimo nuotaikos (09:45 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 -2,15 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -0,20 proc.). Baltijos šalių biržose indeksų reikšmės ūgtelėjo (OMXV +0,16 proc., OMXR +0,38 proc., OMXT +0,79 procento).
Investuotojai įvertino „Tallink Grupp“ (+2,28 proc.) rugpjūčio mėnesio perkėlimo statistiką ypač teigiamai. Pranešime paskelbta, kad keleivių buvo perkelta net 6,9 proc., o krovinių ir keleivių transporto atitinkamai 0,4 proc. ir 1,2 proc. daugiau nei pernai.
Turint omenyje, kad keleivių išlaidos keltuose yra didžiausias bendrovės pajamų šaltinis, didesni keleivių srautai turėtų teigiamai atsispindėti bendrovės trečiojo ketvirčio veiklos rezultate.
„Lietuvos energijos gamyba“ (0,00 proc.) paskelbė nuo 2016 metų perleidžianti komercinės didmeninės elektros prekybos veiklą kitai „Lietuvos energijos“ holdingo bendrovei „Energijos tiekimas“. Pradinė sandorio kaina sudarys 13,1 mln. eurų, o dar 8 mln. eurų galėtų būti sumokėti priklausomai nuo parduodamos bendrovės veiklos rezultatų iki 2019 metų.
Pasak „Lietuvos energijos“ vadovo D. Misiūno, atskirose įmonėse sutelkiant panašias veiklas siekiama stiprinti tų įmonių kompetencijas, sudaryti sąlygas didinti atskirų veiklų efektyvumą ir mažinti sąnaudas.
