Investuotojai nerimauja dėl sekmadienį vyksiančio Graikijos referendumo rezultatų

Vakar paskelbta JAV darbo rinkos informacija pateikė nevienareikšmių išvadų. Nors birželį sukurta 223 tūkst. naujų darbo vietų (2015 m. vidurkis – 208 tūkst.), vidutinis valandos darbo užmokestis nustojo augti (0 proc., palyginti su geguže), o dalyvavimo darbo jėgoje lygis, rodantis darbo jėgos ir darbingo amžiaus gyventojų santykį, smuko iki 62,6 procento – žemiausio lygio nuo pat 1977 m. spalio. Sumažėjus aktyviai ieškančių darbo žmonių skaičiui, nedarbo lygis JAV pirmąjį vasaros mėnesį sumažėjo iki 5,3 proc. (gegužę 5,5 proc.). Taigi sąlygos JAV darbo rinkoje toliau gerėja, tačiau kiek lėčiau, negu leistų tikėtis kitų rodiklių dinamika, pavyzdžiui, smarkiai augančios išlaidos vartojimui. Pagrindinių JAV akcijų indeksų vertės vakar sumažėjo, bet pakito nedaug (S&P 500 -0,03 proc., DOW JONES -0,18 proc., NASDAQ -0,08 proc.). Kiek apkarpytus rinkos dalyvių lūkesčius dėl pinigų politikos griežtinimo pradžios rodo padidėjusi JAV iždo obligacijų paklausa – 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas vakar smuktelėjo iki 2,3823 procento. EUR/USD kursas ketvirtadienį kilstelėjo 0,28 proc. – iki 1,1084 JAV dolerio už eurą (šįryt 1 EUR: 1,11 USD). Šiandien JAV švenčiama Nepriklausomybės diena, todėl prekyba nevyks.

Senojo žemyno investuotojų dėmesio nepaleidžia Graikija (EURO STOXX -0,94 proc., Vokietijos DAX -0,73 proc., Prancūzijos CAC 40 -0,98 proc.). Tarptautinio valiutos fondo (TVF) parengta analizė rodo, kad Graikijos artimiausių trejų metų finansavimo poreikiams patenkinti reikėtų bent 50 mlrd. eurų, iš kurių daugiau negu pusę (36 mlrd. eurų) turėtų skirti euro zonos narės. TVF taip pat nurodė, kad net ir tuo atveju, jei Graikija įgyvendintų kreditorių siūlomas reformas, šalies skola privalės būti restruktūrizuota, pavyzdžiui, dvigubai pailginant turimų paskolų trukmę. Artėjant sekmadienį vyksiančiam referendumui, graikai atrodo pasidalinę į dvi stovyklas lygiomis dalimis. Agentūros „Bloomberg“ atliktos apklausos duomenimis, 43 proc. graikų liepos 5 dieną ketina balsuoti „ne“, o 42,5 proc. respondentų planuoja savo balsu paremti kreditorių siūlomas reformas mainais į finansinę paramą.

Azijos akcijų rinkose ir toliau laikosi nevienodos nuotaikos. Japonijos akcijų indeksas NIKKEI 225 kyla ketvirtą prekybos sesiją iš eilės (09:40 Lietuvos laiku +0,08 proc.). Nuo metų pradžios 60 proc. išaugęs Kinijos akcijų indeksas SHANGHAI COMPOSITE (-4,42 proc.) tęsia birželio viduryje prasidėjusį leidimąsi nuokalnėn – per pastarąsias dvi savaites indeksas jau smuko 27,6 procento.

Vilniaus ir Talino biržų indeksų vertė išaugo (OMXV +0,50 proc., OMXT +0,40 proc.), o Rygos smuko (OMXR -0,35 proc.). Investuotojus optimistiškai nuteikė labai geri „Klaipėdos naftos“ (+3,71 proc.) birželio mėnesio krovos rezultatai. Primename, kad krova ir pajamos išaugo atitinkamai 56,9 ir 34,8 proc. palyginti su praėjusių metų birželio mėnesiu. Didžiausia apyvarta Vilniaus biržoje ir vėl buvo prekiaujant „Grigiškių“ (0 proc.) akcijomis, mat nusistovėjusi 1,16 euro siekianti kaina tenkina ir pirkėjus, ir pardavėjus. Talino biržoje sudarytas vienas stambus sandoris „Tallina Kaubamaja“ (+0,17 proc.) akcijomis, taip pat toliau kilo „Tallink Grupp“ (+1,07 proc.) kaina. Jau šiandien bendrovė turėtų paskelbti birželio mėnesio perkėlimų rezultatus, kurie parodys, ar bendrovei pavyko trečią mėnesį iš eilės išlaikyti keleivių augimą. Būtent vasaros sezonas bendrovei yra pats pelningiausias, todėl į skelbiamą statistiką investuotojai turėtų reaguoti ypač aktyviai.