Iš tiesų problema yra – jaunimo nedarbas metų pradžioje šalyje siekė 14,5 proc. – tai didžiausias nuošimtis tarp visų amžiaus grupių. Mano nuomone, spręsti šią problemą nereikia įmantrių finansinių schemų ar dar vieno departamento – sprendimas yra daug arčiau nei galvojame ir jį turime beveik visi.
Tai išmanusis telefonas ir programėlės, tokios kaip apgyvendinimo „Airbnb“, pervežimo „Taxify“ ar maisto gaminimo „Airdine“. Nustebote?
Keičiasi darbo aplinka
Prieš keletą metų pasaulyje prasidėjo ekonominis judėjimas – dalinimosi ekonomika, kuris keičia ir darbo rinką. Dalinimosi ekonomikos idėja yra paprasta – leidžiama asmens ar jų grupėms pelnytis iš daiktų, kurių tuo metu jiems nereikia: automobilio savininkas leidžia jums pasinaudoti savo automobiliu, kurio jums šiuo metu reikia ar namelio ant ratų savininkas patiki jums savo nuosavybę, kad galėtumėte paatostogauti – kas aktualu vasarą.
Konsultacijų bendrovė PWC skaičiuoja, kad šiuo metu dalinimosi ekonomika pasauliniu mastu generuoja apie 15 mlrd. JAV dolerių pajamų. 2025 m. situacija kardinaliai keisis – dalinimosi ekonomika generuos 335 mlrd. JAV dol. Tiek pat, kiek tradiciniai verslai. Dalinimasis daiktais ir paslaugomis populiarėja tokiuose sektoriuose kaip nuoma, pervežimas, transportavimas, apgyvendinimas, maisto ruoša ir pramogos.
JAV prekybos departamentas išskyrė keturis požymius, kuriais pasižymi nauja ekonominė tvarka:
1. paslaugoms teikti naudojama internetinė platforma;
2. paslaugų kokybė užtikrinama reitingavimo sistema – taip kuriamas pasitikėjimas tarp paslaugų teikėjų ir vartotojų;
3. darbuotojai, kurie teikia paslaugas per minėtas platformas, darbo laiko atžvilgiu yra lankstūs – teikia paslaugas tuomet, kai jiems patogu
4. paslaugoms teikti naudojamas ne platformos, o darbuotojų darbo įrankiai, pavyzdžiui, turimas automobilis ar būstas.
Taigi, tokie ekonominiai santykiai turi potencialo ten, kur išvystytos išmaniosios technologijos ir didelė interneto skverbtis. Lietuva šiuo atveju yra būtent tokia valstybė. Vadinasi, jau yra sukurta informacinių technologijų infrastruktūra, kurios pagalba galima skatinti gyventojų verslumą.
Kaip iš to gauti naudos?
Dėl minėtų pokyčių darbo rinkoje jau dabar populiarėja naujadaras „daugiadarbiškumas“ (angl. multijob), kuris nurodo, kad žmogus, naudodamasis dalinimosi ekonomikos programėlėmis, gali turėti ne vieną ir ne du darbus, lanksčiai derindamas savo darbo laiką. Taigi turint išmanųjį telefoną ir naudodamiesi tokiomis platformomis kaip „Airbnb“, „Neighborgoods“, „Taxify“, „Spotify“, „Feastly“, galite tapti naujos verslo ekosistemos dalimi ir taip susikurti sau darbo vietą. Ir ne vieną.
Paimkime paprastą pavyzdį. Jaunuolis atvažiavo studijuoti į Vilnių ir po pusmečio jau gan gerai pažįsta šį miestą. Kadangi mokosi dieninėse studijose, jam sudėtinga dirbti, tačiau vakarai laisvi, kaip ir savaitgaliai. Turėdamas automobilį, telefoną, „Taxify“ programėlę ir interneto ryšį jis jau gali sau susikurti darbo vietą ir užsiimti pavežėjimo paslaugomis. Dirba tada, kada nori ar gali, arba kada labiausiai apsimoka.
Arba kitas pavyzdys. Apsaugos darbuotojas, kuris dirba kas trečią dieną paromis, turi laisvo laiko – kodėl jo neišnaudojus papildomai užsidirbti? Mūsų skaičiavimai rodo, kad per dieną su „Taxify“ galima vidutiniškai uždirbti 50 eurų. Šalyje, kur vidutinis atlyginimas yra 583,9 euro „į rankas“, tai nemaža suma.
Tai nebūtinai turi būti darbas ketvirčiu ar pusę etato. Mūsų patirtis rodo, kad visą darbo dieną dirbanti vairuotojas tokiu būdu per mėnesį gali uždirbti 1100 eurų ir daugiau. Yra atvejų, kai žmonės, pabandę tokiu būdu prisidurti, atsisakydavo savo pagrindinių darbų, kad galėtų dirbti sau.
Verslumas ir papildomas uždarbis viename
Tokie darbo santykiai moko verslumo pradmenų – vairuotojas yra pats savo laiko šeimininkas ir sprendžia, dirbti tokiomis sąlygomis ar ne, kiek investuoti į savo darbo priemones.
PWC apklausa skelbia, kad keturi iš penkių apklaustųjų tikisi, kad per artimiausius 30 metų darbo vietos samprata pakis – pajamos susirenkamos ne iš vienos, o iš kelių darboviečių.
„Taxify“ duomenys rodo, kad Vilniuje jau yra daugiau nei 450 vairuotojų, kurie dirba tokiu principu. Kaune, kur „Taxify“ startavo vos prieš kelias savaites, tokių vairuotojų jau yra daugiau nei 100.
Įdomu tai, kad dauguma iš jų pavėžėjimo paslaugą renkasi kaip papildomą uždarbio galimybę, o ne pagrindinį darbą. Per pusę metų paslaugos teikėjų skaičius padvigubėjo, tokio augimo tikimasi ir artimiausiu metu – tai tik rodo, koks yra poreikis tokių darbo santykių.
Kaip rodo tyrimai, labiausiai išsivysčiusioje dalinimosi ekonomikos rinkoje – JAV – net 18 proc. gyventojų dalyvauja dalinimosi ekonomikoje kaip klientai, o 7 proc. – kaip paslaugų teikėjai. Įdomu tai, kad tai populiariausia tarp jaunimo – 18-24 m. jaunuoliai yra geriausiai susipažinę su tokiomis paslaugomis, tad neabejotina, kad visos sistemos laukia šviesi ateitis – tai karta, kuri po penkerių-dešimties metų taps ekonomikos varomąja jėga.
Įjunkime išmaniuosius, juose esančias programėles ir ženkime į ateities darbo rinką.
