LMTA, apsisprendusi realizuoti modernios, profesionalaus meno studijas, kūrybą ir mokslo tyrimus jungiančios erdvės idėją, tikisi išspręsti ne tik studijų kokybės problemas. Regis, jai aktuali ir vieningos menininkų bendruomenės kūrimo idėja.
Būsimasis studijų miestelis pretenduoja tapti ir išskirtiniu specializuotu kultūros paskirties kompleksu – jų nepriklausomybės laikotarpiu suprojektuota ir realizuota vos keletas.
Menininkai vienijasi
LMTA mokslo prorektorė doc. dr. Judita Žukienė pripažino, kad mieste išsibarstę akademijai priklausantys pastatai apsunkina studijų procesą, be to, skirtingų fakultetų dėstytojai ir studentai tiesiog vieni kitų nepažįsta. Taip prarandama galimybė bendradarbiauti ne tik studijų, bet ir meninės kūrybos bei tarpdisciplininių tyrimų procesuose.
Fakultetuose trūksta valgyklų, bibliotekos skyriai ir fondai išsibarstę po skirtingus objektus, o kai kuriuose esamuose pastatuose, net ir modernizuotuose, neįmanoma užtikrinti tinkamos garso kokybės, garso izoliacijos, reikiamo patalpų aukščio ir pan. Be to, dabartiniuose LMTA priklausančiuose pastatuose daug nenaudingo ir šildymo sąskaitas didinančio ploto: koridorių, holų.
Aprūpinti LMTA naujomis patalpomis, kurios atitiktų kūrėjų poreikius, planuota dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Naujiems pastatams buvo numatytas sklypas Žvėryne, pradėti planavimo darbai, tačiau statybos taip ir nepajudėjo.
Sluškų rūmai, kuriuose šiandien įsikūręs LMTA Teatro ir kino fakultetas, anot J. Žukienės, pripažįstami kultūros paveldo objektu, tačiau neatitinka studijų poreikių ir šiuo metu yra apverktinos būklės. Centriniuose rūmuose, esančiuose Gedimino prospekte, ateityje LMTA ketina įkurti Kūrybinių inovacijų centrą ir plėtoti mokymosi visą gyvenimą veiklas.
„Turime labai gražią koncertų salę, tačiau joje nėra jokios izoliacijos nuo gatvės triukšmo, garso įrašus salėje stovinčiais labai kokybiškais koncertiniais instrumentais galima daryti tik naktį, kai visiškai tylu. Šiuolaikinės koncertų salės uždaros, jų puiki akustika, garso izoliacija, muzikantų auditorijos įrengiamos su kintama garso izoliacija ir akustikos parametrais, o aktoriams, šokėjams salėse paklojama speciali grindų danga“, – komentavo pašnekovė.
Įsipareigojo nepriimti greitų sprendimų
Būsimam LMTA studijų miesteliui numatomas skirti sklypas prestižinėje sostinės vietoje – Kalnų parko papėdėje, greta irgi šiame klasteryje derančių Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų ir B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklų. XVIII amžiuje įkurto karinio miestelio teritorijoje kol kas veikia Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos skyrius, muziejuje eksponuojama karo technika. Ateityje jį planuojama iškeldinti.
LAS metų pradžioje surengė architektūros konkurso repeticiją – kūrybines architektūros dirbtuves. Jų metu buvo planuojama nustatyti būsimų akademijos pastatų planavimo apimtis, parengti pirmines būsimo architektūros konkurso sąlygas. Po pirminės atrankos dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse buvo pakviestos penkios architektų komandos.
„Suformuluoti architektūros konkurso užduotį nebuvo paprasta: numatyta LMTA miestelio vieta – sostinės senamiesčio dalis. Be to, LMTA nebuvo visiškai apsisprendusi dėl būsimos programos: preliminari šiek tiek gąsdino, LAS nebuvo tikra, ar viskas tilps, be to, buvo neaišku, kokios paskirties ir dydžio patalpų reikės, – kūrybinių dirbtuvių pradžią prisiminė LAS Informacinio centro vadovė Rūta Leitanaitė. – Mes norėjome pasitikrinti, koks užstatymas galimas numatytoje teritorijoje, kokios įmanomos erdvės ar užstatymo aukštingumas, kaip būtų galima suderinti kūrybinę ir visuomeninę funkcijas.“
Būsimo LMTA miestelio teritorijoje yra išlikusių istorinių pastatų. Vienas jų – į kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukta koplyčia, kitų teritorijoje esančių pastatų – buvusių arklidžių, parako saugyklos – vertingosios ypatybės nenustatytos.
„Architektai diskutavo, ar juos griauti, ar išsaugoti. Rekomendacijas architektūros konkurso sąlygoms rengusi komisija taip pat ragino pamąstyti, kaip tuos pastatus galima išsaugoti ir pritaikyti naujai veiklai“, – paaiškino R. Leitanaitė.
Keturių projektų autoriai siūlė statyti atskirus statinius, ekspertams, anot pašnekovės, ši idėja irgi pasirodė priimtina. Daugiau dėmesio būsimame projekte siūloma skirti ir pastatų stogams. Mat nuo Kalnų parko LMTA miestelis būtų labai gerai matomas.
Viena kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusių architektų komandų – Tado Balčiūno vadovaujama
T. Balčiūno grupė – apsisprendė taikyti miestiškus principus – projektuoti miestą mieste. „Suprojektavome aikštę, koncertų salių ir repeticijų blokus, taip užbaigdami esamą padriką ir chaotišką teritorijos užstatymą, taip pat suformavome ribą tarp istorinio bei kultūrinio rezervato ir miesto“, – paaiškino architektas.
Miesto valdžios sprendimas unikalią teritoriją ne užstatyti, pavyzdžiui, gyvenamaisiais namais, bet skirti akademiniam miesteliui kurti, pašnekovo teigimu – sveikintinas. Juolab nepriklausomybės metais kultūros paskirties objektų pastatyta mažai – daugiau jų modernizuota.
Tikslas – tarptautinis architektūros konkursas
LMTA planuose – tarptautinis architektūros konkursas, kurį ketinama skelbti vasaros pabaigoje. Įgyvendindama šį projektą LMTA bendradarbiauja su Švietimo ir mokslo ministerija bei Vilniaus savivaldybe.
LMTA studijų miestelio projektui įgyvendinti didžiąją dalį reikiamų lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų. Lėšų ketinama surinkti atsisakius šešių LMTA šiuo metu priklausančių pastatų. Laukiama ir privačių investuotojų.
Akademijos lūkesčiai – būsimame 19 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse įrengti keturias koncertų, teatro ir kino sales, įkurdinti Teatro ir kino bei Muzikos fakultetus, meno ir mokslinių tyrimų kompleksą su biblioteka, fonoteka, videoteka, muziejumi, studentų viešbutį, administracinį kompleksą.
Būsimasis LMTA miestelis turėtų derėti su urbanistine aplinka ir gamtiniu reljefu, neužstoti vertingų panoramų. Architektams keliama užduotis suderinti visuomeninę ir akademinę funkcijas, t. y. ne tik sukurti jungtis su greta esančiomis muzikos mokyklomis, bet ir padaryti uždarą teritoriją prieinamą miestiečiams. „Būsimasis kompleksas turėtų tapti nauju ženklu, kuris trauktų visuomenę.Tas ženklas turi ne išsišokti, bet būti korektiškas. Būsima teritorija savita, turi savo charakterį, jautri invazijoms“, – kalbėjo pašnekovė.
J. Žukienė atkreipė dėmesį, kad LMTA taip pat atliko parengiamuosius darbus. Formuluojant konkurso sąlygas grupuojamos ir būsimos patalpos, numatomi tam tikri specifiniai reikalavimai: „Arfų klasė negali būti nutolusi nuo koncertų salės, nes patys instrumentai naudojami ir individualių paskaitų, ir orkestro repeticijų metu. Jei variniais pučiamaisiais instrumentais būtų grojama mažoje patalpoje, dėstytojas turėtų užsikimšti ausis. Patalpose, kuriose vyks teorinės paskaitos, turėtų būti numatyta galimybė jas visiškai užtemdyti, o koncertų, teatro, kino salės turėtų būti apskritai be langų. Labai svarbu projektuojant atsižvelgti į garso izoliacijos, akustikos parametrus, lubų aukštį ir pan. Didžiosios koncertų salės scena turėtų būti suprojektuota taip, kad ateityje atsiradus galimybei būtų galima pastatyti vargonus.“
Įsitraukė ir menininkų bendruomenė
LMTA bendruomenė apklausoje taip pat išdėstė savo lūkesčius. „Niekas nenori pastatų, kurie įsirėžtų į aplinką, tikimasi, kad jie derės prie unikalaus kraštovaizdžio. Norisi erdvių, kurios būtų pritaikytos akademijos bendruomenės poreikiams, darbui, kūrybai ir poilsiui, inspiruotų naujų tarpdisciplininių meno ir mokslo projektų atsiradimą. Pavyzdžiui, lauke pats reljefas perša galimybę turėti amfiteatrinę erdvę, kurioje į koncertus ar kitus meno projektus būtų galima pakviesti miestiečių. Neplanuojame konkuruoti su miesto koncertų ar teatro salėmis. Mūsų tikslas – kokybiškos studijos ir su studijomis susijusi, profesionalaus meno – muzikos, teatro, kino ir šokio – kūrybai bei sklaidai pritaikyta erdvė, ne tik atvira LMTA bendruomenei, bet ir pritaikyta visuomenės kultūros poreikiams“, – apibendrino LMTA atstovė.
