Tačiau sankcijos – valstybės leidžiamas maksimalus 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas – apsileidėliams, atrodo, nė motais. Tarp 14-os didžiausių Panevėžio nevalų – ir vietos milijonieriai, ir žinomas Lietuvos verslininkas Visvaldas Matijošaitis.
Jo valdomai „Vičiūnų grupei“ priklausantis kadaise buvusios kavinės pastatas Panevėžio centre, P. Puzino g., yra vienas labiausiai apleistų mieste. Nors pastatą savo žinioje turinčiai milijonieriaus įmonei Savivaldybė jau trečius metus pritaiko maksimalų nekilnojamojo turto mokestį, verslininkas savo turto netvarko ir gana.
Pasiteisinimas: neturi idėjų
V. Matijošaitis pripažįsta tiesiog nesugalvojantis, ką veikti su buvusios kavinės pastatu Panevėžio centre.
Anot jo, kadaise joje planuota įrengti nedidelius biurus, vėl atidaryti kavinę, tačiau Lietuvoje prasidėjus ekonominiam sunkmečiui idėja liko neįgyvendinta. Dabar V. Matijošaitis žada atgaivinti planus, bet prasitaria, kad veikiausiai pastatas bus nugriautas.
„Tai ne taip blogai, skveras padidės. Ateityje, kai turėsime kokių planų, pasistatysime vėl“, – Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ teigė verslininkas.
Užuot sutvarkęs apleistą statinį, jis verčiau lengva ranka sumoka Panevėžio savivaldybei didesnį nekilnojamojo turto mokestį.
Pasak V. Matijošaičio, nors jo įmonės turi „vieną kitą apleistą pastatą“, prieš keletą metų pats inicijavo įstatymą, leidžiantį už netvarkomą turtą taikyti didesnį mokestį.
„Iš to savivaldybės nors kiek užsidirbs“, – savotišką paramos būdą mato verslininkas.
Dėl seniai Panevėžyje neveikiančios kavinės galvos nesukantis V. Matijošaitis tvirtina turintis minčių, ką nuveikti su jo įmonei priklausančiu netvarkomu pastatu Kaune.
Tačiau, anot verslininko, ten planus stabdo niekaip nesutvarkomi žemės sklypo nuosavybės dokumentai.
Istorinis pastatas apgailėtinas
Didesnį mokestį numatyta taikyti ir Panevėžio centrą darkančio geltonų plytų pastato Savanorių a., pačioje autobusų stoties pašonėje, šeimininkams. 1923 m. statytas atvirais langais, byrančiomis plytomis, aptvertas betoninėmis plokštėmis namas priklauso bendrovei „Lauktuvės jums“, kurios direktore viešai skelbiama Panevėžio milijonieriaus Gvido Drobužo žmona Gintė Drobužienė.
Kultūros paveldo departamentas kadaise ragino Savivaldybę šį namą įtraukti į saugomų kultūros objektų registrą.
Tačiau pasikeitus įstatymams savivaldybėms palikta teisė pačioms nuspręsti, ką įtraukti į saugotinų objektų sąrašus, ir senas namas su dar išlikusiomis fasadą puošiančiomis detalėmis nebuvo paskelbtas saugomu.
Vėliau pastatas perėjo į Panevėžio milijonierių rankas ir buvo paliktas likimo valiai.
Nauji savininkai jau po didinamuoju stiklu
Į Panevėžio savivaldybės juodąjį sąrašą pateko ir bendrovė „Litforina“, mažiau nei prieš metus įsigijusi pagrindinį Kranto g. akcentą – raudonplytį buvusį konservų fabriką.
Istorinis pastatas per pastaruosius penkiolika metų pabuvo trijų savininkų rankose, bet, užuot atgimęs, kasmet vis labiau griuvo. Keturiolikos pastatų kompleksą iš „Swedbank lizingo“ tik pernai pavasarį įsigijusios „Litforinos“ teisininkė Ramunė Glinskienė teigia, jog gerokai nustebino Savivaldybės komisijos sprendimas už pastato nepriežiūrą taikyti didesnį mokesčio tarifą.
Naujieji kultūros paveldo objekto savininkai tvirtina iki šiol su pirkiniu negalėję nieko daryti, nes nėra užbaigtos valstybinės žemės sklypo nuomos procedūros.
„Mūsų iniciatyvą ir pastato sutvarkymo procesą stabdė tai, kad iki šiol neturėjome žemės sklypo nuomos sutarties. Kažkodėl, kai iš buvusių savininkų bankas perėmė pastatą, buvo pražiūrėta, kad sutartis nepratęsta. Mums sutvarkyti tuos reikalus užtruko, o neturėdami nuomos sutarties nieko negalime imtis, nes pastatas mūsų, bet žemė valstybinė“, – „Sekundei“ teigė R. Glinskienė.
Anot jos, situacija paaiškinta Savivaldybės komisijai, šioji patikinusi, kad tapę tikraisiais šeimininkais ir pradėję konservų fabriko sutvarkymo procedūras verslininkai iš juodojo sąrašo bus išbraukti.
Biudžetą papildė simboliškai
Pastaroji bendrovė Savivaldybei dar pernai žadėjo ugnies nuniokotą gyvenamąjį namą nugriauti ir jo vietoje statyti komercinės paskirties pastatą, tačiau verslininkai su savo pažadais dingo.
Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus specialistės Rositos Baltutytės teigimu, komisija Panevėžyje suskaičiavusi bent 30 apleistų pastatų, tačiau iš jų tik 14-iolika atitiko kriterijus, pagal kuriuos galima bausti taikant maksimalų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.
Pernai juo Savivaldybė buvo apmokestinusi septynių apleistų statinių savininkus.
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotojo Stepono Zeniausko teigimu, penki apsileidėliai į Savivaldybės biudžetą 2014-aisiais sumokėjo per 10 tūkst. eurų nekilnojamojo turto mokesčio.
Dar du tebėra skolingi 3 tūkst. eurų.
Pasak S. Zeniausko, jei apleisto pastato vertė yra 100 tūkst. eurų, jo savininkui nekilnojamojo turto mokestis siekia 3 tūkst. eurų.
Jei tokios pat vertės pastatas tvarkingas, jam taikomas 1 proc. nekilnojamojo turto mokestis, siekiantis 1 tūkst. eurų.
