Lietuvos įstatymuose esančios spragos leidžia suinteresuotoms šalims pasinaudoti vertinga valstybės žeme, o tikrieji jos savininkai – šalies piliečiai – iš to negauna jokios naudos, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos sostinės skyriaus vadovas Arvydas Juška.
NŽT patikrinimas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Po DELFI publikacijos vienu tokiu sklypu Vilniuje susidomėjęs A. Juška teigia, kad tokie sandoriai vyksta nuolat ir labai sunku ką nors padaryti norint juos sustabdyti.

Praeitų metų kovą valstybinės žemės sklypo strateginėje Vilniaus vietoje nuomą 58 metams prasitęsęs Lietuvos radijo ir televizijos centras („Telecentras“) jau po mėnesio paprašė pažymos, kad galėtų šią nuomos teisę parduoti.

NŽT tokią pažymą išdavė, o šių metų rugsėjį sklype esantys pastatai kartu su jiems priskirta teritorija buvo parduoti nekilnojamojo turto (NT) plėtra užsiimančiai „MG Valdai“.

Naujieji savininkai neslepia – statys daugiabučius. Tačiau, ar tai geriausias šalia draustinio esančios ir visiems Lietuvos piliečiams priklausančios žemės panaudojimo būdas?

Nusprendė patikrinti

NŽT Tujų g. 2 sklypu susidomėjo po ankstesnės DELFI publikacijos, kurioje aprašyti „Telecentro“ planai už jame esančių pastatų pardavimą gautas lėšas investuoti konkurencingoje mobiliojo ryšio operatorių rinkoje.

Žemės ūkio ministerijos valdomos institucijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Audrius Gelžinis informavo, kad rugsėjo 15 dieną bus tikrinamas sklypo faktinis naudojimas. Į patikrinimą buvo pakviesti ir „Telecentro“ atstovai, tačiau nurodytu metu vietoje nepasirodė, aiškindami, kad sklypas jiems nebepriklauso.

Tiesa, dėl neatvykimo priežasties pasiteiravus DELFI, Susisiekimo ministerijos prižiūrimo „Telecentro“ komunikacijos vadovė Vaida Burvienė nepateikė jokio atsakymo.

Ji taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl nuomos sutartį praeitų metų kovą sudarė 58 metams, o jau šių metų rugsėjį pardavė jame esančius pastatus, ar iki tol „Telecentrui“ priklausę objektai, esantys Tujų g. 2, buvo naudojami, kokia buvo jų paskirtis. Lieka neaišku ir tai, už kiek valstybės valdoma įmonė savo turtą pardavė.

Vidutinė žemės Tujų g. 2 sklypo vertė, Registrų centro duomenimis, 2009 metų pradžioje siekė per 16,3 mln. eurų. Tačiau reikia pažymėti, kad „MG Valdai“ parduotas ne pats sklypas, o tik teisė į jo nuomą.

Kėslai – akivaizdūs

Rugsėjo 15 dieną į patikrinimą Tujų g. 2 atvykęs ir jo savininkų neradęs A. Juška sakė, kad jam akivaizdu, jog „Telecentras“ šioje istorijoje susiformavo kuo didesnį sklypą ir pardavinėjo ne statinius, bet teisę į žemės nuomą.

„Iš to, ką matome, pastatai nėra naudojami pagal paskirtį ir nepanašu, kad jie bus naudojami“, – žvelgdamas į apleistą kontrolės postą šalia sklypo vartų sakė jis.

A. Juška pasakojo, kad tokie sandoriai tarp šalių vyksta nuolat, bet valstybė iš to nieko negauna. „Jie lygtais pardavinėdami statinius iš tikrųjų parduoda teisę į nuomą“, – pridūrė jis.

A. Juška aiškino, kad faktinio naudojimo patikrinimo metu gali būti nustatyta, kad „MG Valdai“ ten esančių objektų eksploatavimui visos jiems priskirtos žemės nereikia.

Arvydas Juška
Arvydas Juška
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Tokių patikrinimų esame atlikę ir nutraukę nuomos sutartis dalyje sklypo, – pasakojo NŽT atstovas.

Tačiau jiems greičiausiai nepavyktų nuomos sutarties nutraukti apskritai. „Tai subtilus klausimas, teisiniame reguliavime yra spragų. Sutartis visiškai nutraukta negalėtų būti arba ją nutraukus, reikėtų ją vėl sudaryti, kadangi statiniai yra registruoti šioje žemėje. Tai, kad jie neeksploatuojami – kitas klausimas. Juk tai nuosavybė, o ji ginama Konstitucijoje“, – dėstė A. Juška.

Pašnekovas taip pat paaiškino, kad norėdama šioje teritorijoje statyti daugiabučius „MG Valda“ turi kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę ir prašyti, kad būtų pakeista sklypo naudojimo paskirtis, nes šiuo metu ji nurodoma, kaip administracinė, sandėliavimo, pagalbinio ūkio ir kita.

„Tai gali įvykti tą pačią dieną, gali ir per 20 darbo dienų. Jeigu bendrajame plane numatyta, kad čia gyvenamoji statyba galima, jie gali pasikeisti paskirtį, atitinkamai NŽT pasikeisti nuomos sutartį ir tada jie galėtų statytis, ką pageidauja“, – sakė NŽT Vilniaus skyriaus vadovas.

Spręstųsi teisme

A. Juškai kilo klausimų, ar dėl to, kad tokie dideli žemės plotai naudojami menkos vertės statiniams, nekenkia valstybės interesams.

„Tokiems „statinukams“ skirti didžiuliai plotai ir prekiaujama ta nuomos teise. Teisiniame reguliavime yra spragos ir jas bando užpildyti teismai. Pastaruoju metu teismų sprendimai yra gana skirtingi šiuo klausimu. Tad, turėtų būti pats reguliavimas tikslesnis“, – pastebėjo jis.

A. Juška sakė, kad Tujų g. 2 sklypu susidomėjo po DELFI straipsnio, be to, ir prokuratūra bei kitos tarnybos jau anksčiau yra atkreipusios dėmesį, kad su žeme taip elgtis nederėtų.

Pašnekovas pažymėjo ir tai, kad NŽT negali patikrinti visų objektų. „Vadovaujamės teritorijų planavimo dokumentais. Tik retais atvejais važiuojame į vietą tikrinti, ar tikrai reikia tiek žemės, nes tos funkcijos pasiskirsčiusios tarp savivaldos ir tarp NŽT teritorinių skyrių“, – sakė jis.

A. Juškai aišku, kad „MG Valda“ turi tikslą šiuo metu sklype esančius pastatus nugriauti ir tikėtina, kad įmonė priešinsis NŽT patikrinimams.

„Jei kažką darysime, atsidursime teismuose. Vienareikšmiškai. Turime tai įvertinti: kad davėme sutikimus, kad buvo išnuomotas plotas. Tiek mūsų, tiek teismų darbe yra įvairios praktikos. Nėra gerai, kad teisinis reguliavimas gali traktuoti ir taip, ir taip. Be to, tokių objektų mieste yra daug“, – aiškino A. Juška.

Valandų klausimas

Sklypo pardavimą organizavusios NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ platintame jo pristatyme taip pat nurodyti su turtu susiję kaštai: Nekilnojamo turto mokestis – 3974 eurų per metus, Žemės nuomos mokestis - 3235 eurų per metus.

Pristatyme taip pat labai giriama jo vieta. „Sklypas yra strategiškai geroje vietoje, Žvėryno, Karoliniškių ir Viršuliškių sankirtoje, Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio apsuptyje, Vilniuje. Labai patogus susisiekimas su miesto centru iki kurio vos 4 kilometrai. Jį galima patogiai pasiekti tiek viešuoju, tiek nuosavu transportu. Ateityje šiai vietai dar daugiau patrauklumo suteiks „Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio tvarkymo“ projekto metu įrengti pasivaikščiojimo ir dviračių takai, apžvalgos aikštelės. Aplinkui gerai išvystyta miesto infrastruktūra – viešojo transporto sustojimai, darželiai, mokyklos, prekybos centrai ir kt.

Didelė teritorija (bendrame 12,64 hektarų valstybiniame žemės sklype, kuriame 7,26 hektaro ploto sklypas priklauso nuomos teise); Galimybė jame išvystyti naują patrauklų kvartalą; Teritorija mažai užstatyta statiniais; Intensyvus objekto apželdinimas sukuria prabangų privatumo įvaizdį; Teritorijoje nėra kultūros paveldo; Didelės objekto užstatymo galimybės – iki 181500 kvadratinių metrų; Maža tiesioginė analogiškų parduodamų teritorijų konkurencija Vilniaus mieste“, – rašoma jame.

Todėl nenuostabu, kad sklypu susidomėjo „MG Valda“. Tačiau įmonės komunikacijos vadovas Simonas Lyvas taip pat negalėjo atsakyti į DELFI klausimus apie planuojama NŽT patikrinimą, kam sklypas naudojamas šiuo metu ir ar yra planų jo paskirtį keisti.

„Kol kas jokios informacijos iš NŽT nesame gavę apie planuojamą sklypo faktinio naudojimo patikrinimą. Kol kas rengiama sklypo koncepcija, todėl plačiau komentuoti dar negalime“, – pažymėjo „MG Valdos“ atstovas.

Įdomu ir tai, kad sklypą pardavinėjęs „Newsec“ vadovas Lietuvoje Giedrius Ragaišis rugsėjo 2 dieną DELFI sakė, kad galutinio pirkėjo dar neturi.

Tačiau kitaip atrodo remiantis Registrų centro duomenimis. Iš jų matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartis su „MG Valda“ pasirašyta būtent rugsėjo 2 dieną.

„Tuo metu, kai kalbėjome, sandoris dar nebuvo įvykęs. Kol nebuvo fakto, tol negalėjau jo atskleisti“, – aiškino G. Ragaišis, kurio teigimu sandoris įvyko praėjus kelioms valandoms po DELFI skambučio.

Jis taip pat tikino, kad Tujų g. 2 sandoris yra visiškai normalus ir tokių vyksta labai daug.

„Vilniuje kasmet vyksta labai daug sandorių, kuriuose perleidžiama nuomos teisė. Ne vienas ar dešimt, kurie kontekste atrodytų keistai. Labai daug teritorijų, ypač senamiesčio zonoje, centrinėje miesto dalyje, jos prieigose yra valstybinės, kurios suteiktos nuomos teise. Valstybė, savivaldybės, Turto bankas parduoda labai daug turto, kuriuose žemė nėra parduodama, o perleidžiama nuomos teise. Valstybė ne tik nepraranda to turto, bet dar gauna pajamų iš nuomos“, – dėstė „Newsec“ vadovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prokurorai ėmėsi tirti, ar Lietuvos įmonės pažeidė ES Rusijai taikomas sankcijas (14)

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kad Lietuvos įmonės galėjo pažeisti Europos Sąjungos...

Lietuvos paštas: sprendimo dėl centrinių paštų pardavimo nėra atnaujinta (9)

Valstybės valdomas Lietuvos paštas, savo tinklalapyje skelbiantis apie centrinio pašto pastatų...

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (24)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Skelbiamas S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rangovo konkursas (19)

Kauno savivaldybė ruošiasi S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos darbams: pradedama...

Būsto statyba Rusijoje šiemet sumenko dešimtadaliu (5)

Per septynis šių metų mėnesius Rusijoje pastatyta 33,4 mln. kvadratinių metrų naujo gyvenamojo...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (24)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (13)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (25)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (79)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (83)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1104)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (49)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (63)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...