Prestižiniame rajone nusipirko kotedžą, kuriame niekas negali gyventi

 (125)
Sakoma, kad batsiuvys − be batų. Dauguma architektų ir interjero dizainerių taip pat pateisina šį posakį: savo geriausiais darbais jie gali pasidžiaugti tik likusiose nuotraukose ir brėžiniuose. „Righetto“ studijos architektų komanda nusprendė nelikti be batų ir įsirengė eksperimentinę erdvę savo darbams pristatyti.
Prestižiniame rajone nusipirko kotedžą, kuriame niekas negali gyventi
© L.Garbačausko nuotr.

Užsimota plačiai – Fredos rajone esantis kotedžas, užimantis du aukštus, virto ne tik architektų darbo vieta, bet ir jaukiais namais, kuriuose... niekas negyvena. „Tai yra pavyzdinis keturių asmenų būstas“, – aiškino kūrėjų komanda.

Penki kambariai, virtuvė, trys vonios ir rūbinė – tokio dydžio erdvę architektai Ieva Valskytė, Kęstutis Kairys ir Edita Stankevičiūtė-Righetto skyrė klientams, kad jie galėtų realiai pamatyti ir net pačiupinėti jų komandos darbo galimybes.

Įrengtose erdvėse viskas suprojektuota ir apgalvota iki menkiausių detalių: sudėtingos konstrukcijos laiptai sukuria kabančių laiptų iliuziją, siuvinėto šilko užuolaidos derinamos su masyviais kutais, lovos nuklotos satino ir šilko patalais.

„Righetto“ kūrybinei komandai vadovauja architektė E. Stankevičiūtė-Righetto, kurios kurti interjerai išsiskiria tapybiškumu, įvairių tekstūrų ir skirtingų paviršių derinimu, juose aiškiai juntama itališka dvasia: šioje šalyje kaunietė tapytoja ir architektė gyveno ir dirbo kelerius metus.

„Šio buto idėja yra derinti skirtingus šiuolaikinius baldus ir apdailos medžiagas, ieškoti savito skambesio. Nėra derinama tiesmukiškai, kai prie raudonų pagalvėlių būtinai kabinamos raudonos užuolaidos. Arba jei pasirenkame pilką toną, tai viskas užpilkėja ir turi būti vienoda. Jei laiptai mediniai, tai ir grindys turi būti medinės, ir t. t.“, – savo kūrybos virtuvę atskleidė architektė E. Stankevičiūtė-Righetto.

Prabangiai įrengtame būste vyrauja daiktų tarpusavio dermė, kur kiekvienas baldas turi savo dizainą, teikia atskirą pojūtį. „Eklektiką turime suvokti ne kaip netvarką, atsitiktinai parinktas detales, kurios bet kaip išdėstytos bendroje erdvėje, bet kaip prieskonių pajautą maiste, kur gali žaisti su daugybe skonių, spalvų ir išgauti netikėtų, nuostabių derinių, – aiškino architektė. – Tereikia pabrėžti ir suaktyvinti, vengti daiktų ir įmantrių detalių gausos ir, kaip dažnai pasitaiko interjeruose, – perkrauti.“

Bendroje erdvėje paliktos betoninės lubos kontrastuoja su steriliai švariomis epoksidinėmis grindimis. Laiptų kompozicija – visos komandos kūrybinis darbas. Dėl projektinių sprendimų jie tarsi kabo ore, nesimato nė vienos tvirtinimo detalės, nekyšo nė vienas varžtas.

Prieangyje kviečia prigulti ponio oda trauktas klasikinis „Le Corbusier“ šezlongas. „Jis ne tik gražus, bet ir patogus. Juk ne visi važiuoja į Milano parodą ir gali išbandyti tokį klasikos šedevrą“, – šezlongo pasvirimo kampą demonstravo E. Stankevičiūtė-Righetto.

Didelėje antrojo aukšto vonioje demonstruojama galimybių įvairovė. „Daugelis įpratę matyti standartinę santechniką: ovalią arba kvadratinę vonią ir daugiau nieko. Iš tikrųjų yra daug platesnis pasirinkimas. Jei labai reikia, mūsų klientai gali ją išbandyti, prisileisti vandens su putomis ir pagulėti“, – rimtai kalbėjo „Righetto“ studijos architektė.

„Savaitraštis Kaunui“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

Vilniaus valdantieji išbraukė klausimą dėl arenų NT mokesčio (2)

Vilniaus taryba trečiadienį nesvarstė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų arenoms ir koncertų salėms klausimo. Opozicija tvirtino, kad atleisti nuo mokesčio numatyta tik vieną iš 10-ties objektų - „MG Baltic“ akcininkų valdomą Vito Gerulaičio teniso akademiją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tai pavadino technine klaida.

Specialistai pataria, kaip tvarkytis su valstybiniu nekilnojamuoju turtu (1)

Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą, rašoma "Newsec" pranešime spaudai.

Lapkritį augo NT pardavimai (4)

Nekilnojamojo turto (NT) rinka rudens pabaigoje išliko rami – pagal pirkimo sandoriais perleistų objektų skaičių lapkritis 3,4 proc. nusileido spaliui. Visgi net ir po pasyvaus lapkričio šiemet būsto rinkos rodikliai jau spėjo aplenkti visų 2015 m. rezultatus.

Užsislaptinęs turtuolių kvartalas žengia naują žingsnį: atveria savo vartus (51)

Vilniaus Laurų gyvenvietė transformuojasi ir pamažu keičia uždaro, šeimyniniais ryšiais pagrįsto, tik privilegijuotiesiems skirto rajono įvaizdį. Nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad ilgai save nuo smalsuolių akių saugojusiais Laurais domisi prabangaus, vertę išlaikančio būsto ieškantys bei saugumą ir privatumą vertinantys pirkėjai.

Lazdynų baseino idėja iš vizijos pradeda virsti darbais (1)

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro rangos konkursą. Praėjusiais metais pristatyta architektūrinė idėja virsta baseino statybomis – parengus baseino projektą ir gavus visus leidimus, pradėtas rangos darbų konkursas. Naujas plaukimo baseinas Vilniuje nebuvo statomas jau tris dešimtis metų, rašoma savivaldybės pranešime spaudai.