Nebe pirmus metus statybų parodoje „Resta“ dalyvaujantis verslininkas pripažįsta, kad lietuviai jam yra svarbūs pirkėjai.
Jis skaičiuoja, kad daugiau nei 20 proc. visų įmonės pardavimų tenka Lietuvai. Šie skaičiai yra tik tiesioginis eksportas, tačiau nereikia pamiršti, kad į prekybos centrą apsipirkti atvažiuoja ir atskiri pirkėjai.
„Individualūs žmonės irgi atvažiuoja, lietuviai yra dažni svečiai Lenkijoje. Sunku pasakyti tikslų skaičių, bet nemaža dalis pirkėjų kalba lietuviškai. Kadangi Lietuva yra labai artima kaimyninė šalis, gana nemažai prekių eksportuojame į Lietuvą, todėl ši rinka mums yra įdomi ir reikalinga“, - DELFI pasakojo P. Czernialis.
Lietuvių pirkėjų svarbą įrodo ir tai, kad prekybos centro „Mrowka" ir didmenininkams skirtos parduotuvės „Importex" lankstinukuose pabrėžiama, jog atvykusius pirkėjus pardavėjai aptarnaus lietuviškai.
Priklausomai nuo prekių grupės, anot jo, apsiperkant Lenkijoje galima sutaupyti 10-20 proc.
„Žinoma, tie, kurie skaičiuoja pinigus ir kuriems kiekvienas litas yra reikalingas, pavažinėjęs ir pasižvalgęs tikrai gali pataupyti“, - tvirtino pašnekovas.
Šiemet įmonės apyvarta yra didesnė nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Prie to prisidėjo ir eurui besiruošiantys lietuviai.
„Pakilimas jaučiamas. Manau, tai gali būti susiję su tuo, kad po Naujųjų metų Lietuva įsives eurą. Žmonės turi įvairių abejonių. Žinome, kad Latvijoje nieko neatsitiko, bet yra valstybių, kur kainos pakilo. Turbūt planuojantys statyti namą žmonės mano, kad geriau tai daryti šiemet nei laukti euro“, - svarstė pašnekovas.
Tvirtina, kad neapsimoka vargti
Lietuvos įmonės pripažįsta jaučiančios lenkų konkurenciją.
„Konkuruoti pavyksta, be to, aš manau, kad ji visada yra sveika. Mums patiems reikia pasitempti, o kalbant apie kainas, galiu pasakyti, kad jau yra tarsi taisyklė – apyvartos kyla, o pelnai krenta. Aš manau, kad individualius namus besistatantys žmonės medžiagas vis dėlto perka Lietuvoje. Yra tokių, kurie organizuojasi ir važiuoja į Lenkiją, bet pasiskaičiavę jie vis tiek ateina pas mus“, - DELFI sakė statybines medžiagas tiekiančios bendrovės „Lemora“ komercijos direktorius Marijus Mačiulskas.
Jo žiniomis, kai kurių statybinių medžiagų kainos kaimyninėje šalyje yra 5-20 proc. mažesnės, priklausomai nuo to meto zloto ir lito kurso.
Tačiau esą reikia nepamiršti ir didesnių transportavimo išlaidų.
„Nematau prasmės dėl kelių centų važiuoti į Lenkiją“, - tvirtino jis.
Įmonių grupės „Simpras“ komercijos direktorius Danielius Liansbergis DELFI taip pat tvirtino, kad
Lenkijos gamintojai yra didžiausi lietuvių konkurentai. Tačiau su jais kovoti pavyksta.
„Mūsų parduodamos statybinės medžiagos yra pakankamai sunkios, todėl transportavimas dideliais atstumais brangiai kainuoja. Kadangi mes turime gamyklas Lietuvoje, todėl mums čia dirbti yra kur kas paprasčiau nei lenkui atvežti savo gaminius“, - sakė ne vieną plytų, blokelių ir statybinių skiedinių gamyklą Lietuvoje valdančios bendrovės atstovas.
Taip pat konkuruojant su lenkais reikia pasitelkti ir vadybą, ir marketingą. Pašnekovas pripažįsta, kad kaina taip pat nėra paskutinėje vietoje.
Pasak jo, Lietuva, kurios statybų rinka labai sparčiai atsigauna, ypač domina Lenkijos gamintojus ir pardavėjus.
„Lenkijoje situacija yra šiek tiek kitokia nei pas mus. Todėl visi orientuojasi į tas rinkas, kur augimas yra didesnis nei jų šalyje“, - paaiškino D. Liansbergis.
Konkuruoja ir statybininkai
Individualius namus besistatantys gyventojai pastebi, kad Lietuvoje savo paslaugas aktyviai siūlo ir lenkų statybininkų brigados, kurios paslaugas siūlo šiek tiek pigiau.
M. Mačiulskas sako, kad lenkų statybininkai čia dirbdavo visada.
„Jų būdavo ir geresniais laikais, ir per krizę. Jie niekur nedingo. Yra lenkų, kurie čia atvykę liko gyventi. Nemažas procentas jų medžiagas perka Lenkijoje, nes įmonė įkurta ten, todėl eksportuodami jie nemoka PVM ir gali pasiūlyti gerą kainą“, - sakė jis.
Šiemet parodoje „Resta“ dalyvauja 540 įmonių iš 13 pasaulio šalių. Parodos ekspozicija užims 33 tūkst. kv.m. plotą.
Iš Lenkijos prisistatyti parodoje atvyko apie 20 bendrovių.
