Kauno miesto teritorijoje formuojamas naujas kvartalas ant Lampėdžių ežero kranto, Raudondvario plente.
„Pirmiausiai tai kurortinė vieta miesto teritorijoje. Sklypai ribojasi su ežeru, kuris yra labai švarus ir tinkamas maudymuisi ir kitoms pramogoms. Taip pat gyveni mieste – susisiekimas, išvažiavimas į aplinkkelį, susisiekimas su centru. Tai uždaras, aptvertas kvartalas. Atvestos visos komunikacijos, apšvietimas, tai bus saugus rajonas“, - teigė Žilvinas Morkūnas, projektą vystančios bendrovės „Kanteta“ atstovas.
Iš viso ant prekystalio padėtas 21 sklypas. Beje, ir šių sklypų nerasite internete. Apie vykdomą projektą informuoja tik lenta šalia įvažiavimo į kvartalo teritoriją. Tačiau, Ž. Morkūno teigimu, susidomėjusių netrūksta. Negąsdina ir kaina – 20 tūkst. eurų už arą. Prie kainos dar teks pridėti PVM.
„Taip, sklypai nepigūs. Bet jau dabar susidomėjimas didžiulis, nors nėra jokios reklamos. Žmonės skambina ir domisi. Aišku, kaina nėra labai maža, bet ir vieta išskirtinė. Aš manau, gal tai bus ir ne pats prabangiausias, bet vienas iš prabangiausių Kauno kvartalų“, - įsitikinęs Ž. Morkūnas.
Apskritai specialistai sutaria, kad kol kas Kaune nėra tokio rajono ar kvartalo, kurį būtų galima vadinti prabangiu.
„Kiekvienas klientas turi savo nusistatymus. Vienam Vytėnai yra stebuklas, kitam – Žaliakalnis, nes nori senesnio rajono. Kad būtų ištisas labai prabangus kvartalas, tai taip nėra. Yra išskirtinės vietos, kaip, tarkime, sklypas ant marių kranto, ar prie upės. Tokių variantų yra, bet tai nėra ištisi rajonai ar kvartalai“, - sako nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-haus“ Kauno skyriaus vadovas Saulius Umbrasas.
Pirkėjų elgesys parodys, ar kaina ne per didelė
NT specialistas sako, kad nors kaina išties įspūdinga tai dar nereiškia, kad neatsiras turtingų žmonių, nepagailėsiančių tūkstančių už išskirtinį sklypą.
„Viskas padaryta teisingai – vaizdas tiesiai į Lampėdžių ežerą. Bet nieko daugiau – normalus dalykas. Kaina nustatinėja rinka. Jei už tokį sklypą tiek mokės – tai tokia ir yra rinkos kaina. Jei tiek nemokės ir niekas nepirks tai reikš, kad kaina yra per aukšta. O už išskirtinę vietą kartais galima mokėti ir dvigubai, ir trigubai. Bet aš tokios kainos nesu girdėjęs.
Iš brangesnių sklypų, kiek atsimenu, teko žiūrėti pačiame mieste, ant šlaitų tai buvo po 9-10 tūkst. už arą, bet tai buvo ekskliuzyvinis objektas. Tačiau ir dabartinės kai kurios kainos kažkada atrodė įspūdingai. Kai Vytėnuose buvo pati pradžia, apie 2002-2003 metus, tai už arą prašė 11 tūkst. litų ir atrodė, kas už tokius pinigus pirks. Bet pirko ir išsivystė. Taip kad pasakyti, kad kaina visiškai nereali – negaliu. Jei atsiras klientų, kurie ta vieta susižavės ir pirks tai reikš, kad tokia kaina susiformavo“, - sako S. Umbrasas.
Parduoti neskuba
NT specialistai pastebi, kad nuo praėjusių metų rudens įsivyravo gana keista sistema. Projektai vykdomi, tačiau apie juos informacija neskelbiama.
„Pastaruoju metu NT vystytojai projektus finansuoja ne iš banko, o iš savų pinigų. Todėl jiems nėra itin svarbu būstus išparduoti kuo skubiau. Jų filosofija tokia: jei perki mašiną, tu ją pirmiausiai apžiūri, pabandai vairuoti, žiūri, kaip valdosi. Tas pats su būstu – pirmiausia pastatai, žmogus apžiūri, o tada parduodi“, - sako NT agentūros „011” atstovas Giedrius Sidaravičius.
Tiesa, pasitaiko ir senųjų atvejų, kai būstai perkami dar nepastatyti, tačiau žmonės tampa atsargesni ir dabar dažniausiai perka jau pastatytą būstą.
NT projektų vystytojai apie projektą neretai informuoja tik savo internetiniuose puslapiuose.
„Kaune susidarė toks požiūris, kad kuo daugiau reklamos, tuo žmonės kreiviau žiūri. Įsigalioja taisyklė, kad reklamos nereikia. Požiūris toks, kad kas nori, tas informaciją susiras“, - pastebi G. Sidaravičius.
Specialistas sako, kad ir be reklamos parduodama iki pusės butų. Žinoma, geriausių butų.
„Sutinku, būna tokių atvejų. Kiekvienas brokeris turi savų klientų, kurie gerus objektus iš karto superka. Tiesiog net nereikia objekto reklamuoti – užtenka pakelti ragelį ir paskambinti klientui. Tai normali praktika tiek gyvenamajame, tiek komerciniame skyriuje.
Komerciniame sektoriuje apskritai didžioji dalis net neišeina į reklamą, nes už protingą kainą objektus iš karto yra kam siūlyti. Yra klientų, kurie tik ir laukia skambučio, jei pasitaiko patrauklus variantas. Taip ir sako: skambinkite, nupirksime. Tai kam objektą reklamuoti ir daryti išlaidas? Tai faktas“, - sako S. Umbrasas.
Pavadinimo reikšmė
Dar vienas aspektas – NT vystytojo vardo žinomumas. Jei projektą vysto žinomas rinkos žaidėjas, tuomet būstai išperkami tol, kol jie dar tik nubraižyti popieriuje. Tokia situacija susidarė su „Piliamiesčio“ projektu, kur brangūs butai kitoje Neries pusėje nei Kauno pilis, graibstomi kaip karštos bandelės.
Mažesnėms rinkoms žuvims situacija kiek kitokia.
„Neretai mažieji statytojai stato dar kokybiškesnius namus, iš brangesnių medžiagų, tačiau jų niekas nežino. Žmonės jau nelinkę rizikuoti ir pirkti dar nepastatytus namus iš nežinomų statytojų“, - sako G. Sidaravičius.
Be to, stambūs projektai iškėlė NT vertę Kauno senamiestyje.
„Jei anksčiau kvadratinio metro kaina siekė 1,5 tūkst. EUR ir tai buvo brangu, tai šiandien tokia kaina jau laikoma žema“, - sako G. Sidaravičius.
