Teigiami šalies ekonominiai pokyčiai ir augantys gyventojų lūkesčiai toliau didina tiek būsto kainas, tiek sandorių skaičių.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus" duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį butų kainos Vilniuje augo 1,3 proc., Kaune - 0,7 proc., Klaipėdoje - 0,4 proc., Šiauliuose - 1,2 proc. ir Panevėžyje - 1,1 proc.
O VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 15 proc. daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu, rašoma pranešime spaudai.
Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota beveik 24 proc. daugiau nei prieš metus.
Vertinant rinkos aktyvumą naujos statybos butų segmente, šiemet matyti dar didesnis pardavimo šuolis.
„Ober-Haus" duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1 336 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose.
Tai yra 21 proc. daugiau nei jų buvo realizuota per 2015 metų IV ketvirtį ir net 61 proc. daugiau nei 2015 metų I ketvirtį.
Praėjusių metų pradžioje, įvedus eurą, naujos statybos butų pardavimai smuktelėjo ir rinka buvo trumpam sustingusi, būtent dėl šios priežasties, lyginant 2015 ir šių metų pirmųjų ketvirčių rodiklius, fiksuojamas toks didelis metinis sandorių pokytis.
Vilniuje per pirmuosius tris šių metų mėnesius buvo realizuota net 1 118 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose.
Šalies sostinėje ir toliau galima stebėti naujų projektų pasiūlos efektą, kai augančios daugiabučių statybų apimtys didina naujos statybos butų dalį bendroje sandorių apimtyje: 2015 metais parduotų naujų butų dalis bendrame sandorių skaičiuje sudarė 33 proc., o 2016 metų I ketvirtį - net 49 proc. Jeigu 2015 metų IV ketvirtį buvo fiksuojami didžiausi naujos statybos butų pardavimo rezultatai per pastaruosius 7 metus, tai šių metų pirmojo ketvirčio rodikliai yra beveik 20 proc. didesni.
Tokie rodikliai neturėtų stebinti, kadangi pasiūlos apimtys atsidūrė aukščiausiame savo taške nuo 2007-2008 metų. Palyginti su 2014 metais, 2015 metais Vilniuje buvo pastatyta 27 proc. daugiau butų (3 558 butai), o šiemet planuojamos baigti dar apie 3 600 naujų butų statybos.
Panašios tendencijos stebimos ir Kaune, kur pastaruoju metu pristatoma vis daugiau naujų daugiabučių projektų. Kaune per pirmąjį 2016 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 133 butai, t. y. 41 proc. daugiau nei per 2015 metų IV ketvirtį. Tuo metu Klaipėdoje pardavimo apimtys palaikomos daugiausia parduodant anksčiau pastatytus butus. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdoje buvo parduoti arba rezervuoti 73 butai, t. y. 11 proc. daugiau nei per 2015 metų IV ketvirtį.
„Ober-Haus" Vertinimo ir tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pažymi, kad matydami dar neišsenkantį neparduotų butų sandėlį, būsto plėtotojai Klaipėdoje neskuba ir laikosi nuosaikios investavimo politikos koncentruodamiesi į nedidelių projektų plėtrą.
Kadangi būsto nuomos rinka yra tiesiogiai priklausoma nuo dirbančių žmonių skaičiaus ir jų pajamų pokyčio, pastaruosius penkerius metus kylant gyventojų atlyginimams visuose trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose būsto nuoma išgyvena pakylėjimo etapą.
Remiantis oficialia statistika, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje per pastaruosius penkerius metus ūgtelėjo per 20 proc., o nedarbo lygis sumažėjo dvigubai - net 8 procentiniais punktais.
Taip pat verta pastebėti, kad būsto nuomos rinka Lietuvoje vis dar nepasižymi skaidrumu, todėl nuomos kainoms šešėlinės ekonomikos įtaka irgi gali būti reikšminga.
Nuomos rinkoje populiariausių 2 kambarių butų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai ūgtelėjo trečdaliu. Tuo tarpu butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį patyrė įvairaus dydžio nuosmukius bei pakilimus, kurie visuose šiuose miestuose yra labai skirtingi. Vilniuje 2010 metų viduryje buvo fiksuojamas aiškus pardavimo kainų dugnas, o kituose šalies didmiesčiuose jos toliau mažėjo ir žemiausią pardavimo kainų lygį pasiekė tik 2012-2013 metais.
Todėl daug sparčiau augusios nuomos kainos (palyginti su turto verte) padidino ir vidutinius nuomos pelningumo rodiklius pagrindiniuose šalies didmiesčiuose. Ypač tai matoma Kaune ir Klaipėdoje, kadangi Vilniaus pardavimo ir nuomos kainos per tą laikotarpį, nors ir skirtingais tempais, bet bent jau judėjo ta pačia kryptimi.
„Ober-Haus" skaičiavimais, 2016 metų I ketvirtį Vilniuje tokio turto bendrasis nuomos pelningumas sudarė 5,6 proc. ir buvo 1 procentiniu punktu didesnis nei 2010 metais. Kaune šių metų pirmąjį ketvirtį bendrasis nuomos pelningumas siekė 6,0 proc. ir buvo 1,8 procentinio punkto didesnis nei 2010 metais, o Klaipėdoje šis rodiklis sudarė 5,9 proc., 1,7 procentinio punkto didesnis nei 2010 metais.
„Tikėtina, kad augant investuotojų skaičiui, skirtumas tarp nuomos ir pardavimo kainų turėtų mažėti, kas lems ir mažėjančią investicinę grąžą iš nuomos", - sako S. Vagonis. Ypač to galima tikėtis Kaune ir Klaipėdoje, kadangi sąlyginai žemesnės būsto pardavimo kainos, palyginti su nuomos kainomis, dabartinėje ekonominėje aplinkoje turi didesnį augimo potencialą nei, pavyzdžiui, šalies sostinėje.
Tuo metu Vilniuje taip pat galimas investicinės grąžos mažėjimas, kadangi pastaraisiais metais sostinės būsto rinka sulaukė didelio investuotojų, tarp jų ir neprofesionalių, susidomėjimo, kas sparčiai augina nuomojamo būsto pasiūlą. Kita vertus, dalis esamų nuomininkų palieka arba paliks šią rinką tapdami būsto savininkais - įsigydami nuosavą būstą. Todėl vargu, ar ateityje būsto nuomos pelningumas bus didesnis nei yra šiuo metu.
