„Pas mus užsakovas nori pastatyti greitai ir pigiai investuodamas minimaliai į darbų saugos priemones. O Vakaruose užsakovo požiūris yra kitoks: pirmoje vietoje yra žmogus, o po to tik statinys. Pas mus yra šiek tiek kitaip“, – DELFI komentavo bendrovės „Statybų techninė priežiūra“ direktorius Antanas Latakas.
Pašnekovas pateikia konkretų pavyzdį, kaip dirba lietuviai ir kaip vakariečiai.
„Užsienyje dirbę žmonės sako, kad mes tą darbą padarome per vieną dieną, o anglai ar vokiečiai daro penkias dienas. Esu girdėjęs pavyzdį, kad vietos darbininkai dvi dienas statė pastolius, vieną dieną tinkavo, o po to dvi dienas ardė pastolius. Tuo metu mūsų lietuviai per dvi valandas sumontavo pastolius, vieną dieną tinkavo ir per dvi valandas juos demontavo. Tai yra požiūrio klausimas. Juk ir pas mus prieš keletą metų griuvo pastoliai. Ačiū Dievui, kad griuvo tik pastoliai. Ten darbų saugos koordinatoriaus ir statybų vadovo darbų organizavimas iškyla į pirmą vietą, o ne vien tik kaina ir tempas“, – kalbėjo A. Latakas.
Lietuvoje, anot jo, reikia atsisakyti pigiausios kainos kriterijaus organizuojant konkursus, nes jo laikantis pirmiausiai ir nukenčia saugos reikalavimai.
„Pas mus yra vienmečių firmelių, kurios stengiasi dirbti minimaliomis sąnaudomis. Kadangi kiekvienas užsakovas nori pastatyti pigiai ir greitai, tai su tomis kainomis, kuriomis laimimi konkursai, ne tik kad neįmanoma užtikrinti darbų saugos, bet kartais ir pastatyti statinio. Ne mažiausia kaina turi būti pagrindinis kriterijus, o įmonės arba žmogaus kvalifikacija. Rangovas, projektuotojas, techninis prižiūrėtojas ir bet kuris statybos rinkos dalyvis galėtų įskaičiuoti sąnaudas darbų saugai ir jų laikytis. Kadangi to nebėra, tai atitinkamas rezultatas ir gaunasi“, – sakė statybų techninę priežiūrą teikiančios bendrovės vadovas.
„Aš matau problemą ir techninės priežiūros paslaugų kainose. Už tokius pinigus, už kokius laimimi konkursai viešajame sektoriuje, neįmanoma vykdyti techninės priežiūros. Kokia gali būti prevencija, jeigu laimima tokiomis sumomis, kurios du trečdalius reikia atiduoti privalomajam civilinės atsakomybės draudimui, o techninei priežiūrai per mėnesį lieka 100 Lt? Kaip galima suteikti paslaugą? O techninis prižiūrėtojas turi pasižiūrėti, ar tinkamai sumontuoti pastoliai, ar laikomasi darbų saugos, ar parengtas realus statybos darbų technologijos projektas“, – pavyzdį pateikia jis.
Perspėja, kad rizikuojame tuo pačiu, kas įvyko Latvijoje
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas DELFI taip pat tvirtino, kad pasimokant iš baisios tragedijos Latvijoje reikia padaryti išvadas ir atsisakyti mažiausios kainos kriterijaus, ypatingų statinių reglamento liberalizavimo ir numatyti privalomą pastatų draudimą.
„Aplinkos ministerija yra pakeitusi ypatingų statinių sąrašą ir jau mėnesį Lietuva gyvena su liberalizuotu Statybos techniniu reglamentu. Pagal jį ir baigęs universitetą studentas, ūkio būdu (pats, nieko nesamdydamas – DELFI) gali statyti iki 9 aukštų arba 18 metrų pastatą be atestacijos, taip pat tam nereikia jokių ypatingų ekspertizių. Tai yra preliudija to, kas įvyko Latvijoje“, – perspėjo jis.
Pasak pašnekovo, anksčiau neypatingu statiniu buvo vadinamas tas, kurio tarpas tarp nešančių kolonų arba sienų yra iki 12 metrų, o dabar jis padidintas iki 18 metrų.
„Pavyzdžiui, anksčiau buvo numatyta, kad statinys, kuriame jį eksploatuojant bus daugiau nei 100 žmonių, būdavo įtraukiamas į ypatingų statinių sąrašą. Šios nuostatos nebeliko. Taigi įsivaizduokite, jeigu į šį sąrašą nepapuola tokie statiniai, yra blogai. Sugriuvusios „Maximos“ variantu, tas statinys tikrai turėjo būti priskirtas ypatingiems statiniams. Latvija prieš metus liberalizavo statybos inžinierių atestavimą ir to pasekmė – matome, kas vyksta“, – tvirtino D. Gedvilas.
Likus savaitei iki tragedijos Latvijoje, Lietuvos statybininkų asociacija mūsų šalies institucijoms taip pat pateikė protestą dėl planų liberalizuoti Statybos įstatymą, kuris šiuo metu nagrinėjamas Seime.
„Liberalizavimas yra negerai, nes ne paslaptis, kad Lietuvoje verslaujama. Pavyzdžiui, žmogus ūkio būdu stato pastatą ir nesamdo techninio prižiūrėtojo, nedaro projekto ekspertizės, todėl gali taip atsitikti, kad po to jį parduoda. Taigi parduoda problemą – galimai didelę bėdą. Naujasis statinio savininkas nežino, kad jis pastatytas pažeidžiant tam tikras technologijas. Mes dar negalime pasikliauti vien žmonių sąmoningumu, aš manau, kad visuomenės branda dar nėra taip išugdyta, jog Statybos įstatymą galėtume paleisti taip, kaip tai bandoma paleisti Lietuvoje. Aš manyčiau, kad saugikliai turėtų būti“, – sakė pašnekovas.
Dar viena problema – civilinės atsakomybės ir inžinerinių statinių draudimas, kuris Lietuvoje nėra populiarus. Tai esą iliustruoja ir beveik nulinės biudžeto išlaidos valstybei priklausančių pastatytų draudimui. Jo nuomone, toks draudimas turėtų būti privalomas.
„Jeigu statiniai būtų draudžiami, tai draudimo kompanijos tikrai patikrintų, ar statinys pastatytas laikantis visų techninių reglamentų, ar jis tikrai pastatytas kokybiškai. Tokiu atveju užsakovai pradėtų žiūrėti į statybas, reikalauti ir ekspertizės, ir techninio prižiūrėtojo paslaugų, nes žinos, kad draudimo kompanija neapdraus arba paprašys didelės įmokos. Tokiu atveju rinka sureguliuotų situaciją, kaip yra Vakaruose. Ten draudimas veikia kokybiškai ir jo sąlygos įpareigoja užsakovą prižiūrėti, ką jis stato“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Beje, pranešama, kad statytojai buvo apdraudę tiek sugriuvusios „Maximos“ statybas, tiek civilinę atsakomybę.
Dar viena bėda – mažiausios kainos kriterijus.
„Bekonkuruodamos įmonės pradeda nesilaikyti darbų saugos, nes vis tiek bando atlikti darbus, rizikuoja. Per mažai dėmesio skiriama darbų saugai, statybų aikštelės paruošimui, aptvėrimui, elektrosaugai. O taip yra vien dėl to, kad konkursai vyksta ydinga tvarka, kai laimi pasiūlęs mažiausią kainą. O kad mažiausia kaina gali būti rizikos šaltinis visuomeniniam interesui niekas per daug nesidomi“, – tvirtino D. Gedvilas.
DELFI primena, kad ketvirtadienį įgriuvęs Rygoje esančio prekybos centro „Maxima“ stogas nusinešė daugiau nei 50 gyvybių, tačiau žuvusiųjų gali būti ir daugiau, nes vis dar ieškoma kūnų. Prekybos centras įgriuvo tuo metu, kai ant stogo buvo vykdomi apželdinimo darbai, o pastato rūsyje įrenginėjama požeminė automobilių stovėjimo aikštelė šalia statomo daugiaaukščio gyventojams.
Prekybos centro, kuriame patalpas nuomojosi „Maxima“, statybų vykdytojas – įmonė „Homburg“, o pastatą statė bendrovė „Re&Re“ 2011 m. pabaigoje. Pastatas buvo apdovanotas „Metų apdovanojimų“ architektūros srityje.
