Praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Žemės mokesčio įstatymo pakeitimus, o naujoji įstatymo redakcija įsigalios nuo 2013 m. sausio 1 d. Kokie gi yra esminiai šio įstatymo pakeitimai ir kaip jie paveiks visą nekilnojamojo turto rinką?

„Pirma esminė naujovė – pakeista apmokestinimo bazė“, – sako korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis. Iki šiol visi mokesčiai (kaip ir lengvatos) už žemę buvo skaičiuojami nuo jos minimalios vertės. Dabar bus skaičiuojama nuo vidutinės rinkos vertės. Kaip tai bus įgyvendinama praktiškai? Tiesiog bus išnagrinėti kelerių pastarųjų metų visi žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoriai konkrečiame mieste ar rajone ir išvestas jų kainos vidurkis. Tai ir bus laikoma vidutine žemės (mato vieneto) kaina rinkos sąlygomis.

Antra naujovė ta, kad minėto mokesčio tarifas galės varijuoti – nuo 0,01 iki 4 proc. Tai centrinė valdžia paliko spręsti savivaldybėms.

Trečias dalykas – žemės mokestinės vertės skaičiavimui nustatytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis. Beje, žemės mokesčio lengvatos galios pensininkams ir neįgaliesiems.

K. Kristinaitis, kurio vadovaujama įmonė jau antrą dešimtmetį ir prekiauja nekilnojamuoju turtu, ir atlieka įvairius žemės matavimus, paklaustas, ar dėl šių pokyčių brangs žemė, prognozuoja, kad žemės sklypai kaimo vietovėse brangs nežymiai, gal „tik“ keletą kartų. Mat ten žemė (ir žemės ūkio paskirties, ir aplink sodybas esantys sklypai) jau seniai vertinama komerciškai. O štai miestiečių laukia tikras sukrėtimas: kai kurie žemės sklypai miestuose pabrangs... iki 40 kartų, o gal ir dar daugiau!

Gresia „dvigubi“ mokesčiai

Kęstutis Kristinaitis
K. Kristinaitis atkreipia dėmesį į dar vieną pavojų: „Žemės mokesčio įstatymas daugeliu atvejų dubliuojasi su Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu. Gali būti taip, kad kai kurie žemės ir pastatų savininkai, mokėdami abu mokesčius, turės kasmet pakloti apie 7 proc. jų valdomo turto vertės. Žmonėms bus lengviau, nes jie atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio, jei to nekilnojamojo turto nenaudoja komerciniams tikslams, o štai juridiniai asmenys tai pajus gana skaudžiai. Mat jie abu mokesčius bus priversti mokėti be jokių lengvatų.“

Vis dėlto didžiausia blogybė, pabrėžia nekilnojamojo turto profesionalas, ta, kad per pastaruosius 22 metus taip ir nebuvo sukurta normali nekilnojamojo turto mokestinė bazė. Taip ir toliau veikia abu mokesčius – nekilnojamojo turto ir žemės – reguliuojantys įstatymai, kurie labai dažnai „persipina“. Tik kažkodėl ne nekilnojamojo turto ir žemės savininkų, o vis mokesčius renkančių institucijų labui. Nekilnojamojo turto verslu užsiimančių įmonių asociacija jau nuo 2000-ųjų visaip bando prasimušti iki valdžios institucijų, kad būtų įvestas vienodas nekilnojamojo turto mokestis. Kol kas veltui.

Naudinga tik monopolininkams

K. Kristinaitis jau daug metų, lankydamasis Seime ar Vyriausybėje, vis rodo ranka Vakarų link. Beveik visose Europos Sąjungos šalyse galioja tik vienas, be to, vienodas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau pas mus kol kas šioje srityje – monopolininkų savivalė. Valstybės įmonė Registrų centras sėkmingai uždarbiauja, kone pati nustatydama nekilnojamojo turto mokesčio tarifus (ją turinti kontroliuoti Teisingumo ministerija „nieko“ negali padaryti); savo dvigubą dalį po kiekvieno nekilnojamojo turto (statinio ar žemės sklypo) pirkimo–pardavimo sandorio atsiriekia notarai; savivaldybėms atitenka žemės mokestis, nacionaliniam biudžetui – nekilnojamojo turto mokestis, o kerpamos avies vaidmenį atlieka būsto ar žemės sklypo savininkai.

Tad „Matininkų“ vadovas prognozuoja: Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos, įsigaliojus minėtoms įstatymo pataisoms, laukia jei ne sąstingis, tai apmirimas. Net savi verslininkai stengiasi investuoti bet kur, tik ne tėvynėje. Be to, mūsų pusmilijoninė emigrantų armija jau nepuola pirkti nekilnojamojo turto čia, gimtinėje. Sėkmingai tai daro ten, kur ir dirba. Tad gal padėtį pakeis nauja valdančioji koalicija? „Ir ši koalicija žadėjo kovoti su monopolijomis, pritarė vienam nekilnojamojo turto mokesčiui... Tačiau kuo tai baigėsi?“ – pabrėžė K. Kristinaitis.

Sodų žemė taip pat brangs

Ilgametis Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vladislovas Butkevičius primena, kad dar visus šiuos metus galios labai jau simbolinis mokestis už tuos tradicinius 6 arus žemės. Daugumai sodininkų jis tesiekia… 5 litus už sklypą. Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija, matydama, kad tokio mokesčio administravimo sąnaudos yra didesnės už patį mokestį, rinkti jį iki šiol patikėdavo sodininkų bendrijoms.
Tačiau nuo kitų metų vietoj 5 litų nemažai sodininkų mokės keliasdešimt kartų didesnį žemės mokestį.

Mat ir jiems bus taikomos nuo 2013 m. įsigaliosiančios Žemės mokesčio įstatymo pataisos, pagal kurias žemės mokestis bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į žemės sklypų vidutinę rinkos kainą. Tiesa, keliems šimtams tūkstančių sodininkų valstybė numeta ir „saldainiuką“: jų valdoma žemė bus dauginama iš koeficiento 0,35. T. y. sodininkams šis mokestis mažinamas beveik trečdaliu.

Pasak V. Butkevičiaus, minėta nuolaida – bene vienintelė, ką sodininkai sugebėjo išsikovoti iš minėto įstatymo rengėjų. Užtat nemažą veiksmų laisvę nuo kitų metų įgis miestų ir rajonų savivaldybės: jos minėtą koeficientą sodininkams galės mažinti iki 0,01 arba didinti iki... 4. O tai – labai didelės mokesčių žirklės, ir kiekviena savivaldybė susidurs su dilema: papildyti ar ne vietos biudžeto įplaukas sodininkų sąskaita.

Tiesa, V. Butkevičius mini įstatymo spragą, kuria pasinaudos nemažai sodininkų: nuo minėto žemės mokesčio bus atleisti tie sodų sklypeliai, kurių savininkai bus pensininkai ar neįgalūs asmenys. Tad tūkstančiams dabartinių 6 arų savininkų bus nesunku sumokėti vienkartinį mokestį notarui, perrašant savo tėvų ar giminaičių vardu minėtą nuosavybę...