Ką tik baigėsi interjero ir dizaino idėjų konkursas „Mano erdvė 2015“, kuriame varžėsi aštuoniasdešimt Lietuvos ir užsienio architektų. Tarptautinė komisija įvertino geriausius ir originaliausius buto, namo, biuro bei viešojo interjero kūrėjų darbus. Ant nugalėtojų pakylos lipo ir architektai iš Kauno: už geriausią namo interjerą apdovanoti Gintautas Natkevičius, Linas Kraniauskas, Dovilė Bukauskaitė ir Jurgita Skalskytė.
Gyvenamasis namas buvo pradėtas projektuoti neseniai universitetą baigusio architekto šeimai. Namą projektavę architektai atskleidė, kad ribotos finansinės galimybės lėmė paprastą idėją – namukas yra nedidelis, kubo formos.
Pastato fasadui pasirinkta „Corten“ skarda, primenanti supintą audinį. Ši idėja kubui suteikė dinamikos ir netikėtumo įspūdį. Taupant pastatui šiltinti pasirinkta pramoninio tipo pastatuose naudojamos sandwich plokštės, o siena, skirianti garažą ir gyvenamąsias patalpas, išlieta iš monolitinio betono, kurį apdoroti – nesudėtinga ir pigu.
Norint vizualiai praplėsti erdvę, pirmajame aukšte naudotos didžiulės vitrinos. Prieškambario erdvė apima du aukštus, o viršuje įrengtas stoglangis įleidžia daugiau šviesos. Paklaustas, kaip kilo idėja sukurti ne įprastą, o lenktą sieną turintį garažą, vienas iš projekto autorių − G.Natkevičius − pasakojo, kad sprendimas atsirado, nes trūko ploto. „Siekėme, kad ir siena taptų interjero elementu. Žiūrint iš namo vidaus, ji paslepia garažą. Darydami švelniai lenktą sieną, nušovėme du zuikius: ir garažo klausimą išsprendėme, ir gražų interjero elementą gavome“, − teigė architektas.
Pritrūkus pinigų, ką tik pradėtas statyti namas buvo parduotas kitai ambicingai šeimai, nusprendusiai tęsti namo statybą su tais pačiais architektais. Lėtai, bet skiriant ypatingą dėmesį kokybei ir detalėms, buvo tęsiamas projektavimo ir dizaino kūrimo procesas.
Vidinės erdvės labai mažos, todėl norėta jas suvienyti nesudėtingais pasikartojančiais motyvais. Šie motyvai išgauti švelniai lenktomis gipso kartono sienų ir pertvarų formomis bei visame name naudojamomis PVC grindimis, imituojančiomis audinio tekstūrą. Labai mažoje erdvėje atsirado dvi vienijančios temos, kurios leido minimaliomis priemonėmis užtikrinti maksimalią interjero įtaigą.
