Kaunas, kokio nematėte: čia ėmė kurtis nieko nepešę emigracijoje

 (396)
„Daug dar yra Kaune gatvių, kur ramiai ožkos žolę kapstinėja, kur varlės kurkia… Tokiom gatvėm vakare eidamas prisimeni kaimą ir jau nebetiki, kad Laisvės alėjoje pilna mūro namų. Kad Laisvės alėjoj naujų automobilių ir šviesių angliškų kostiumų paradas“, – 1937-ųjų „Lietuvos žiniose“ rašė Jonas Ripka.
Brazilka
Brazilka
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Neįtikėtina, tačiau ir po beveik 8 dešimtmečių galima rasti tai, kas vadinama Brazilka. Tiesa, pastaruoju metu legendinis kvartalas pamažu keičiasi, o romantiškų lūšnelių vis mažėja.

Brazilka – Kauno Žaliakalnio rajono dalis. Grubiai tariant, Brazilką riboja Jonavos, Varnių, Žemaičių gatvės ir Savanorių prospektas.

Favelų rajonas

Brazilka
Brazilka
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)


Kaip rašoma leidinyje „Kaunas pilnas kultūros“, kas trečias smetoninės Lietuvos emigrantas apsistojo būtent Brazilijoje, bet Brazilkos vietovardžio kilmė greičiausiai kiek vėlesnė. Kiek tvirtesni įrodymai, sukaupti archyvuose, teigia, kad į šį ne paties estetiškiausio veido rajoną, gana skubriai iškilusį tiesiog plikuose laukuose, kraustėsi Pietų Amerikos kavos plantacijose nieko nepešę ir tėvynėn grįžę emigrantai, kurie Kaune sukūrė braziliškų lūšnelių kvartalus primenantį rajoną.

„Yra tokia legenda Kaune, kad tai yra susiję su Brazilija tiesiogine to žodžio prasme. Čia gyveno gana skurdus proletariatas tarpukariu ir nemažai buvo žmonių, kurie buvo emigravę į Braziliją. Tai buvo braziliškų favelų - de Žaneiro ar kitų didmiesčių - atitikmuo.

Dėl ta Brazilka buvo tokia, kokias emigrantai matė Brazilijos favelas ir čia jiems atrodė savotiškai patrauklu. Kita vertus, ši vieta yra šlaituose, nelabai lietuviškuose reljefuose – Kaunas turi nelabai lietuviškų reljefų, stačių šlaitų, kurie labiau būdingi kalnų vietovėms“, - DELFI teigė architektas Audrys Karalius.

„Buvo paskirstyti rajonai, kur grįžo emigrantai – italianka, brazilka. Italianka buvo Mackevičiaus gatvėje, o čia daugiausiai kėlėsi emigrantai iš Brazilijos nuo to ir kilo tas pavadinimas.

Ir namai tokie – grįžo, susikalė trobeles ir tikėjosi, kad pagerės gyvenimas. Puikiai žinau šį rajoną, nes aš ten lankiau ten II aštuonmetę mokyklą, prie Žaliakalnio turgaus. Leisdavome laiko po pamokų ar kai pabėgdavome iš pamokų ant tų šlaitų – nuostabiausi vaizdai. Siauros gatvelės – romantika. Aišku, būdavo įvairių medinių namelių, dabar dalis jų pakeista mūriniais, tačiau yra išlikusių ir medininukų romantiškų“, - sako architektas Algimantas Kančas.

Didžioji dalis Brazilkos gyventojų dirbo Jonavos gatvėje esančiuose fabrikuose.

„Čia buvo „Limos“ fabrikas – pagrindininis Brazilkos darbdavys. Dabar čia pastatyta „Prisma“ - finale fabrikas buvo nugriautas. Taip pat Jonavos gatvėje buvo įvairių lentpjūvių, dirbtuvių – tai buvo pramoninė gatvė. Teko matyti nuotraukas, kuriose matosi, kad karvės, avys ganosi ant šlaitų – apstatymas buvo menkas. Tai buvo nepatogi statyboms vieta ir matyt, taip spėčiau, buvo pigi žemė. Čia nebuvo vandentiekio, kanalizacijos“, - sako A. Karalius.

Brazilkos veidas pamažu keičiasi

„Namų namelių čia daugybė. Stačiame upės krante jie vos laikosi, kaip kregždžių lizdai tręšančioje pastogėje.

Silpnai jie laikosi todėl, kad status kalnas nuolat slenka, kraipydamas silpnų pamatų namelius. „Brazilkoje“ esantieji namai pastatyti iš senų rąstų, kiti – iš lentų, yra ir tokių, kurie sulipdyti iš plonyčių dėžių lentelių. Rodos, papūs smarkesnis vėjas, ir visi nameliai pakils į orą ir nutūps Neries vagoje“, – rašė „Lietuvos žinios“ 1938-aisiais.

Ir šiandien šiame rajone galima rasti lūšnelių, įvairiausių pastatų – šiltnamių, garažų, kurie tiesiogine to žodžio prasme kartais pastatyti vienas ant kito. Taip pat čia išlikusi akmenimis grįsta įkalnė.

Be to, galima rasti laiptus, kurie pradžioje sukalti iš lentų, vėliau seka „padangų“ ruožas, tuomet prasideda betoninė dalis.

Bet kokiu atveju, Brazilka šiandien yra patraukli vieta, nes nuo centro ji nutolusi vos per porą kilometrų.

„Tai labai patraukli vieta, tačiau labai daug statybų ten nėra. Tarkime Aleksoto šlaitas stipriai keičiasi, o čia 1970-1980 m. buvo pastatyti nameliai tai jie praktiškai ir yra. Čia neišnaudotas potencialas. Tačiau labai ryškių pokyčių čia nėra“, - sako A. Kančas.

A. Karalius pastebi, kad Kauno Brazilkos, kaip ir visų kitų miestų atitinkamų rajonų, veidas keičiasi.

„Pamažu Brazilka keičiasi, bet ten vietomis užstatymo tankumas yra labai didelis. Aš kartais ten pasivaikštau – ten visai kitas koloritas, gal kaip Žemuosiuose Šančiuose.

Vietomis medinių pastatėlių grūstis, įskaitant ūkinius pastatėlius, balandines, kurios vienu metu buvo labai populiarios. Ši vieta yra netoli miesto centro ir 10-15 metų yra patraukli, atsiranda statybų. Vizualiai matosi, kad atsiranda naujų pastatų, lūšnelės šluojamos. Nieko nepadarysi – visos brazilkos yra laikinos. Visuose miestuose taip yra. Čia ne Senamiestis. Ta romantika savaip žavi – šlaitai, šalia šlaitų, smulkaus mastelio sodeliai, darželiai, pavėsinės, garažiukai. Tai specifinis gyvenimas“, - sako A. Kančas.

Istorija

Architektas A. Kančas turi surinkęs nemažai informacijos, apie Brazilikos kvartalą, kuriame įsikūrė Pietų Amerikoje neįsitvirtinę lietuviai.

Pirmoji emigracijos banga užfiksuota 1861 metais, po baudžiavos panaikinimo. Lietuviai bėgo nuo tarnybos caro kariuomenėjė, kuri truko net 25 metus. 1867-1868 metais Lietuvoje metai buvo itin nederlingi, prasidėjo badas. Kaimo žmonės pradėjo dairytis į Šiaurės ir Pietų Ameriką – Braziliją, Urugvajų, Argentiną.

Antroji emigracijos banga užfiksuota po Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais. Dėl ekonominės padėties – nedarbo, skurdo – emigravo žemės ir darbo neturintys žmonės, kurie dirbdavo plantacijose, kasyklose.

Kur dabar yra Jonavos gatvė, seniau buvo kelias į Jonavą. Žemę ties stačiais šlaitais valdė ūkininkas Sabaliauskas. Ši žemė nebuvo tinkama žemės ūkiui, todėl ji buvo pigiai išnuomota grįžtantiems migrantams. Tuomet žemės nuomos kaina metams siekė 100-125 litus. Čia sugrįžę tautiečiai ėmė statytis medinius namelius, kuriuose gyveno gausiomis šeimomis.

Taip Kaune įsikūrė Brazilka. Čia žmonės gyveno antisanitarinėmis sąlygomis – nebuvo nei vandens, nei elektros. Populiariausias Brazilkos gyventojų pomėgis buvo balandžių gaudymas ir auginimas. Netoliese esanti Neris buvo ir vandens šaltinis, ir komunalinių atliekų atsikratymo vieta.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Nekilnojamasis turtas

Prie Kauno klinikų iškils daugiaaukštė automobilių aikštelė (13)

Automobilių parkavimo problemas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos numatyta išspręsti pastačius daugiaaukštę stovėjimo aikštelę. Jos statybas numatoma pradėti kitų metų vasarą.

Kylančios butų nuomos kainos nieko gero nežada (83)

Statistika rodo, kad pastaruosius trejus metus Vilniuje būsto nuomos kainos auga greičiau nei atlyginimai. Anot ekspertų, nuoma brangsta dėl to, kad bankams siūlant mažas palūkanas, vis daugiau žmonių investuoja į nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoja.

Paskelbė, kad Vilniuje duris atvers „Hilton Garden Inn“ viešbutis (20)

Pirmasis tarptautinio tinklo viešbutis „Hilton Garden Inn“ Vilniuje duris atvers jau 2018 metais. Šių metų liepą viešbučių tinklas pasirašė sutartį su nekilnojamojo turto plėtotoja „Eika“, kuri Gedimino prospekte planuoja statyti 150 kambarių dydžio viešbutį, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime spaudai.

Palanga užsimojo prieš namelius Šventojoje (90)

Kurorto ir Klaipėdos teismai palaiko palangiškių poziciją – poilsinė pakibo ant plauko.

Po „Brexit“ krenta Londono namų kainos (18)

Po „Brexit“ referendumo Londono namų kainos jau antrą mėnesį iš eilės krenta.