Nuo šių metų žemės mokestis skaičiuojamas atsižvelgiant į žemės rinkos vertę, o didžiausias tarifas nuo 1,5 proc. gali mažėti iki 0,01 procento. Tačiau jis gali kilti ir iki 4 procentų. Mokesčio tarifus nusistato pačios savivaldybės.

Pernai priimant įstatymą Seime tvirtinta, kad naujas mokestis padės kovoti su apleistų žemių savininkais.

Taip pat keičiama ir žemės vertinimo metodika.

„Svarbus ne tik tiesioginis žemės verčių vertinimo metodikos pakeitimas, dėl kurio ateityje gali būti pakartotinai diskutuojama, bet ir aiškiai deklaruotas Vyriausybės siekis skatinti gyvulininkystę“, – teigė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad vidutinė sklypo vertė būtų skaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius. Vertinant žemę pagal naują vidutinę rinkos kainą, jos vertė pakyla kelis kartus. Tad dėl to teks ir mokesčių mokėti daugiau.

„Praktiškai visur žemės vertė didėjo. Mažiausiai augo – žemės paskirties žemės vertė, bet ir ji kilo 2–3 kartus. O miestuose, miestų centruose, geriausiose vietose žemės vertė išaugo ir iki 10 kartų. Savininkams reikėtų pažiūrėti, ar jo žemės sklypo kaina nėra pervertinta, ar ji jį tenkina, ar nėra apsirinkta, ar nėra vertė dirbtinai išdidinta, nes yra galimybė per keturis mėnesius tą vertinimą apskųsti“, – aiškino Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Kęstutis Kristinaitis.

Kokios vertės jų žemė, savininkai gali sužinoti Registrų centre. Iki šiol kasmet žemės mokesčio surenkama per 60 mln. litų.