„NT vystytojai susiduria su tam tikromis problemomis jau dabar darydami skaičiavimus. Matome, kad pabrangimas yra gana nemažas. Norime tam užbėgti už akių pradėdami diskusiją, į ją įtraukdami ir teisės aktų rengėjus, kad galėtume garantuoti, jog būstas būtų įperkamas“, - pradėdamas parodoje „Resta“ surengtą diskusiją šia tema sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Remiantis europine direktyva, nuo šiemet įsigaliojo prievolė statyti ne mažiau nei B energetinės klasės būstus.
Jo teigimu, nuo 2016 m. įsigaliojus minimaliam A klasės reikalavimui naujų būstų brangimas būtų bent 15 proc. A klasės būstas pasižymi itin mažomis šildymo sąnaudomis. Nuo 2018 m. nauji pastatai turės atitikti A+ klasę, o nuo 2021 m. - A++.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos Inovacijų grupės vadovas ir įmonės „Eika” plėtros direktorius Domas Dargis teigia, kad A energinės klasės būsto statybos kaina palyginti su B klase vidutiniškai didesnė 10-15 proc. Tačiau, pasak jo, A klasės būstas lyginant su B klasės sunaudoja iki 70 proc. mažiau šilumos. Keliaujant per energetinio efektyvumo klases toliau sutaupymai jau būna ne tokie dideli.
„Mūsų asociacijos klausimas yra, ar mes sau neišsikeliame per aukštos kartelės. Ar mes nenorime savo trapioje ekonomikoje sukurti kažkokį mersedesą, kurio pirkėjas neįpirks“, - konferencijoje klausė jis.
D. Dargis skaičiuoja, kad paprastam žmogui investicijos į B klasės būsto pavertimą A klasės per šildymo sąnaudas atsipirktų greičiausiai per 22 metus. Pasak jo, 2021 m. įsigaliojus A++ klasei butai brangtų apie 25 proc.
Šiuo metu A energinės klasės butai yra parduodami dviejuose Vilniaus mikrorajonuose – Bajoruose/Visoriuose ir Santariškėse.
„Palyginti su kitų energetinių klasių butų kainomis, energiškai efektyvūs būstai šiandieninėje rinkoje brangesni nuo kelių iki dešimties procentų“, - asociacijos pranešime cituojamas „Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Bendrovės „Hanner", pastačiusios pirmąjį A klasės daugiabutį Lietuvoje, pardavimų vadovė Gintarė Avulytė tvirtina, kad jeigu techniniai reikalavimai nesikeis, sunku būtų greitai tikėtis energiškai efektyvaus būsto plėtros ar dominavimo rinkoje.
„Mūsų nuomone, papildomi reikalavimai yra pertekliniai ir praktiškai neišaugina vertės vartotojui, tik statybų kainą. Jei būsto kainos išliks stabilios, o statybų sąnaudos ir toliau augs, tai artimiausiu metu būtų sunku tikėtis A klasės būsto dominavimo. Ypatingai tai apsunkina būsto plėtrą arčiau miesto centrinės dalies, kur žemės sklypų kainos yra gerokai didesnės“,- cituojama G. Avulytė.
Bendrovė skaičiuoja, kad apšildyti vienam kvadratiniam metrui tokio būsto prireikia 1,2 Lt.
Reikia įgyvendinti norint laisvės
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas tvirtino, kad europine direktyva siekiama, jog 2020 m. turi būti sunaudojama 20 proc mažiau energijos, taip pat penktadalį jos turi sudaryti atsinaujantys ištekliai, mažėti šiltnamio efektas.
„Išgirdau klausimą, ar mums tai apsimoka. Tačiau mes nuolat kalbame apie energetinę nepriklausomybę, energijos naudojimo sumažinimas ir leistų tai padaryti. Lietuvoje reikalavimai nustatyti įvertinus ekonominę plėtrą“, - konferencijoje tvirtino jis.
Pasak jo, ES narės įsipareigojo, kad nuo 2018 m. naujai statomi valstybiniai pastatai turės būti beveik visiškai nenaudojantys energijos (A++ klasės). Į Statybos įstatymą perkeltos direktyvos nuostatos įsigaliojo praėjusių metų pradžioje.
Asociacijos duomenimis, 2012 metais buvo pastatytas pirmasis A klasės daugiabutis, o 2013 metais A klasės būstai sudarė apie 4,5 proc. visų sostinėje parduotų naujų butų.
