Garsiam Vilniaus verslininkui – kaltinimai: įtariama, nesumokėjo 2 mln. eurų mokesčių

 (72)
Garsus Vilniaus verslininkas, nekilnojamojo turto magnatu įvardijamas Arūnas Strolis galėjo klastoti dokumentus ir tyčia į valstybės biudžetą nesumokėti maždaug 2 mln. eurų privalomų mokesčių.
Arūnas Strolis
Arūnas Strolis
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)

Tai ikiteisminio tyrimo metu nustatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kurios ištirtą medžiagą trečiadienį nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė.

A. Stroliui pareigūnai pateikė kaltinimus ne tik dėl sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo, bet ir apgaulingo apskaitos tvarkymo nekilnojamojo turto bendrovėje „Centro kubas“ bei deklaracijos nepateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų FNTT tyrėjai pradėjo gavę pranešimą iš VMI – esą verslininkas pardavė nekilnojamojo turto objektus už beveik 4 mln. Eur ir šiais pinigais padengė asmeninę paskolą DNB bankui. Įtariama, kad taip verslininkas galėjo pasielgti dėl to, jog pateko į finansinę krizę.

Teismui perduotame kaltinamajame akte nurodyta, kad bendrovės pinigais padengus vadovo skolą skolą į biudžetą buvo privaloma sumokėti daugiau kaip 2 mln. Eur.

Be to, anot pareigūnų, A. Strolis, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą ir nuslėpti gautą asmeninę naudą, suklastojo bendrovės mėnesinę ir metinę pajamų mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo įmokų pajamų deklaracijas už 2010 metus – esą jose sąmoningai įrašė mažesnes su darbo santykiais susijusias išmokas. Šios suklastotos deklaracijos elektroniniu būdu buvo pateiktos VMI.

A. Stroliui taip pat inkriminuojamas ir apgaulingas apskaitos tvarkymas – esą siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo į biudžetą, jis nefiksuodavo dalies pardavimo pajamų, nepildė privalomų registrų, o nuo 2012 m. nebeteikė VMI privalomų deklaracijų, nors jam dėl to ir buvo reiškiamos inspektorių pretenzijos.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas verslininkas nepripažįsta jam pateiktų kaltinimų, o jį ginantis advokatas net suabejojo vienos FNTT specialistės kvalifikacija ir žiniomis – esą ekonomikos studijas ji universitete baigė dar sovietiniais laikais – 1978 m. Tačiau ši atrėžė, kad yra dirbusi ne vienos bendrovės buhaltere, jau 17 m. teikia įvairias išvadas FNTT, be to, nuolat dalyvauja tobulinimosi kursuose.

Kad verslininko vadovaujamos bendrovės buhalterija nebuvo tvarkinga, teisme patvirtino apklausti ir kiti ją tikrinę specialistai – daugelio dokumentų pareigūnams net nepavyko surasti per atliktą kratą. Tiesa, kai kuriuos popierius vėliau A. Strolis pristatė.

Dėl bankui padengtos paskolos kitame teisme šiuo metu yra nagrinėjama byla, kurioje yra ginčijamas VMI sprendimas pripažinti pagrindinio „Centro kubo“ akcininko ir direktoriaus padengtą paskolą A. Strolio gautomis pajamomis natūra ir atitinkamai apmokestinant privalomaisiais mokesčiais.

Kol teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, A. Strolios turtas, įvertintas 224 tūkst. Eur, areštuotas. Tiesa, VMI pareikštas ieškinys siekia 2 mln. Eur.

A. Strolis labiausiai išgarsėjo prieš aštuonerius metus, kai pirmą kartą Lietuvoje buvo nugriautas nelegaliai pastatytas pastatas – jam priklausanti pirtelė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

Baltijos jūros pakrantėje – geriausia lietuvių sukurta vila (48)

Ramybe dvelkiančiame Latvijos paplūdimyje iškilo akį traukiantis lietuvių architektų kūrinys.

Prabangos ieškantiems kauniečiams – pasiūlymas uždarame kvartale prie ežero (208)

Prabangos ieškantiems Kauno gyventojams - sklypai prie ežero aptvertoje teritorijoje už dvigubai didesnę nei įprastinė kainą.

10 statybų bendrovės patarimų, į ką atkreipti dėmesį perkant būstą (15)

Skaičiuojama, kad nuo metų pradžios Vilniuje parduota daugiau nei 1700 naujos statybos butų.

Vyriausybė uždegė žalią šviesą pakeitimams dėl būsto paskolų (12)

Trečiadienį Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtiems įstatymų pakeitimams, kurie įneštų naujovių būsto paskolą norintiems gauti gyventojams ir paskolas išduodančioms kredito įstaigoms.

Lietuviai mieliau renkasi būstą užmiestyje (14)

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai, kitaip nei Vakarų Europos piliečiai, mieliau renkasi pirkti būstą užmiestyje nei miesto centre. Dažniausiai tai lemia noras turėti bent nedidelį žemės plotą prie namo bei gyventi arčiau gamtos.