Architektų pasiūlymas: socialinis būstas šalia Neries, tinkantis ir pabėgėliams

 (60)
Daugiau kaip 30 architektų komandų iš viso pasaulio bandė sukurti originalaus dizaino socialinio būsto projektus, kurie būtų statomi iš mobilių modulinių konstrukcijų. Konkursą organizavo modulinių pastatų, konteinerių ir mobiliųjų statinių gamyboje veiklą vykdanti bendrovė „Ryterna modul“, praneša bendrovė.
Architektų pasiūlymas: socialinis būstas šalia Neries, tinkantis ir pabėgėliams
© Organizacijos nuotr.

„Mes norime gaminti gražesnius modulius, kurie būtų ne tik dėžutės. Ir tai gimsta iš architektų. Taigi, jau kelintus metus organizuodami architektų konkursus, siekiame supažindinti juos, kad galime pagaminti ne tik standartinius modulinius pastatus, bet taip pat įgyvendinti architektų idėjas, kurios dažnai yra sudėtingai įgyvendinamos”, – sakė apie konkurso idėją bendrovės „Ryterna modul“ vadovas Andrius Orlovas.

Dalyvavusiems konkurse architektams buvo keliami uždaviniai sukurti ekonomiškai efektyvius, komfortiškus ir nebrangius socialinius būstus. Taip pat svarbi sąlyga, kad iš modulių sukurti pastatai savo išvaizda bei aplinka būtų patrauklūs akiai. Architektų kuriami apartamentų projektai turėjo būti pritaikyti statyti viename iš šių Europos šalių miestų: Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Švedijoje.

Tai būtų dviejų aukštų pastatai, pilnai įrengti gyventi ištisus metus. Kiekviename bute atskiros sanitarinės patalpos. Butų apdaila ir įrengimas pritaikyti taip, kad, juos pervežant iš vienos vietos į kitą, nepasikeistų modulių išvaizda. Naujuosiuose būstuose gyventų nuo dviejų iki penkių asmenų. Puikiai galėtų įsikurti šeimos.

„Šį kartą konkurso dalyviai gavo užduotį sukurti socialinius būstus, kuriuose gyventų socialiai remtini asmenys, pavyzdžiui, prieglobsčio ieškantys pabėgėliai. Ankstesniame konkurse turėjome studentų būsto temą. Šias temas sieja tai, kad reikia greitai, funkcionaliai ir nebrangiai pastatyti namus”, – sakė A. Orlovas.

Konkurso darbus vertinęs architektas Ignas Uogintas teigė, kad ekonomiškumas, funkcionalumas ir galimybė transportuoti buvo būtinos sąlygos, tačiau ne mažiau svarbu architektūrinė kokybė ir urbanistinė darna. Tai yra, kad pastatai būtų estetiškai, erdviškai patrauklūs.

„Sukurti įdomius architektūrinius sprendimus konkurso dalyviams buvo nelengvas iššūkis. Projektuoti iš konteinerių yra sudėtinga, nes lakoniška forma diktuoja labai aiškias ribas. Taigi, vertindami darbus nemažai dėmesio skyrėme naujoviškumui, originalumui, kurie sukurtų pridėtinę vertę. Manau, laimėtojai šią užduotį išsprendė”, – sakė I. Uogintas.

Sprendė integracijos klausimą

Pasak A.Orlovo, buvo įdomių pasiūlymų, skirtų integracijai tų žmonių, kurie jau yra atskirti – ar jie yra remtini, ar jie yra atvykėliai.

Dalis konkurse dalyvavusių architektų akcentavo, kad šie žmonės turi gyventi mieste ir bendrauti su visuomene. Tai atsispindi ir projektuose – išnaudotos vietos, kurios iki šiol visiškai neužstatytos arba labai sunkiai užstatomos. Vietos, kuriose niekas nenori gyventi, bet jos yra netoli miesto centro ar visuomeninio transporto.

„Pavyzdžiui, pabėgėliams atvažiavus į kitą šalį svarbiausia yra ne izoliuotis kažkur už miesto rajonuose, bet atsidurti miesto centre, kur vyksta socialinis bendravimas. Taip yra išvengiama socialinės atskirties. Taip pat svarbu, kad čia yra miestui pritaikyta infrastruktūra, o tai reiškia, kad lengvai ir patogiai pasiekiamos ligoninės, mokyklos, yra viešasis transportas. Pirmos vietos laimėtoja puikiai tai įžvelgė ir pasiūlė savo projekte”, – pasakojo vertinimo komisijai pirmininkavęs architektas Šarūnas Kiaunė.

Socialinis būstas: ryškiai matomas, pakabintas uoloje

Architektas Kęstutis Vaikšnoras pastebėjo, kad pirmosios vietos laimėtojos Elisa Nicoleto iš Italijos darbas įdomus ir savo globaliu požiūriu.

„Jos pateiktas socialinis būstas arba pabėgėliams peržengia įsisenėjusias tradicijas, požiūrį ir ribotumą, kad toks būstas yra atskirtas, nematomas. Ji parodo, kad gali būti priešingai - socialinis būstas ryškiai matomas mieste. Tai, manau, labai susiję su problemomis, kaip tie gyventojai integruojasi. Architektūra čia kalba ne tik architektūrine, bet ir socialine kalba. O juk tai ir yra viena iš architektūros funkcijų”, – atkreipė dėmesį K. Vaikšnoras.

Pasak architekto I. Uoginto, antrąją vietą laimėjusio projekto autorius iš Italijos Giacomo Caputo taip pat pasirinko miesto centrą – Frankfurtą prie Maino.

Dar vienas įsimintinesnių projektų įgyvendinamas Švedijoje.

„Jo autoriai pakabino mobilius modulius į uolą Stokholme. Išties efektingas sprendimas, ant kurio stogo įrengiama vieša erdvė. Vis dėlto tai nėra labai realu. Gal tai galėtų būti daugiau visuomeninis pastatas, apžvalgos aikštelė, o ne socialinis būstas”, – sakė architektas Š. Kiaunė.

Galėtų iškilti prie Neries

Pasidomėjus, ar bent vieną šių darbų būtų galima netolimoje ateityje įgyvendinti Lietuvoje, UAB „DO architects“ partneris, architektas I. Uogintas tikino, kad būtų.

„Ypač trečios vietos laimėtojo projektas yra labai racionalus, labai aiškiai pateiktas darbas. Jį būtų galima imti ir statyti. Jis galėtų suklestėti tiek prie Neries, tiek kažkur miesto centre, tiek priemiestyje”, – sakė architektas.

Anot A. Orlovo, daugelis konkursui pasiūlytų darbų yra labai aktualūs. Lietuvoje tai puikiai gali būti pritaikoma socialiniam būstui. Švedijoje taip sprendžiama studentų apgyvendinimo problema. Vokietijoje puikiai tiktų pabėgėlių apgyvendinimui.

„Jeigu juos įvykdyti pagal pasiūlytus projektus, būstai būtų labai patrauklūs. Juose norėtų gyventi dauguma, o ypatingai ieškantys pirmojo būsto. Tuo labiau, kad pagalvota ir apie aplinką, kuri suptų gyventojus. Dalis siūlė ir privačius plotus, kad išėję į lauką jų gyventojai turėtų kur leisti laiką, kad turėtų bendras erdves. Kad jų vaikai turėtų žaidimų vietą. Kai kurie sprendė net automobilių statymo klausimą”, – apie konkursui pateiktus darbus pasakojo modulinių pastatų gamyboje dirbantis A. Orlovas.

Lietuvių organizuotame architektų konkurse socialinio būsto projektus kūrė dalyviai iš Italijos, Prancūzijos, Kinijos, Vokietijos, Indijos, Junginių Amerikos valstijų, Egipto ir Lietuvos. Taip pat darbus pateikė architektai iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Albanijos, Irano, Rumunijos ir Serbijos.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

V. Matijošaitis Kaune prisiminė P. Escobaro metodus (137)

Plomo o plato? Tokia legendine fraze – pinigai ar kulka – vadovavosi Kolumbijos narkobaronas Pablo Escobaras. Panašu, kad interpretuotai ši frazė taikoma ir Kaune. Laikinosios sostinės valdžia pradėjo taikyti politiką „meduolis arba bizūnas“. Taip Kauno meras Visvaldas Matijošaitis stoja į kovą su neprižiūrimų ir miesto vaizdą darkančių fasadų šeimininkais. Rezultatas jau matomas.

Noras turėti naują stogą baigėsi nemaloniu siurprizu (18)

Noras turėti naują stogą vieno Dembavos daugiabučio gyventojams baigėsi nemaloniu siurprizu. „Aukštaitijos būstą“ stogo remonto darbams pasisamdę žmonės liko it musę kandę – vos palijus butus užtvindė vanduo.

Vilniaus valdantieji išbraukė klausimą dėl arenų NT mokesčio (3)

Vilniaus taryba trečiadienį nesvarstė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų arenoms ir koncertų salėms klausimo. Opozicija tvirtino, kad atleisti nuo mokesčio numatyta tik vieną iš 10-ties objektų - „MG Baltic“ akcininkų valdomą Vito Gerulaičio teniso akademiją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tai pavadino technine klaida.

Specialistai pataria, kaip tvarkytis su valstybiniu nekilnojamuoju turtu (1)

Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą, rašoma "Newsec" pranešime spaudai.

Lapkritį augo NT pardavimai (5)

Nekilnojamojo turto (NT) rinka rudens pabaigoje išliko rami – pagal pirkimo sandoriais perleistų objektų skaičių lapkritis 3,4 proc. nusileido spaliui. Visgi net ir po pasyvaus lapkričio šiemet būsto rinkos rodikliai jau spėjo aplenkti visų 2015 m. rezultatus.