Ant senų namų – naujos statybos: ką tai rodo

Sostinės Senamiestyje ir netoliese esančiuose rajonuose galima stebėti daugiabučių namų permainas: ne tik renovuojamos jų palėpės, bet ir dygsta nauji aukštai. Ekspertai paaiškina, ką rodo tokios permainos: gal žmonėms neužtenka pinigų naujai statybai?

„Hanner“ grupės vadovas Arvydas Avulis sako, kad tokių rekonstrukcijų priežasčių yra keletas.

„Viena jų - ir mūsų siūlyta: norint renovuoti seną pastatą pigiau, yra logiška įrengti papildomą aukštą ar palėpę, tą plotą parduoti ir sumažinti gyventojų išlaidas. Kita priežastis – gyvenantys paskutiniuose aukštuose nori pagerinti gyvenimo kokybę ir padidinti gyvenamąjį plotą“, - sakė A. Avulis.

Visgi, jo vadovaujama bendrovė tokiais renovacijos ir papildomos statybos darbais nėra susidomėjusi ir A. Avulis paaiškina, kodėl.

„Pavyzdžiui, 60 butų namo renovacija kainuoja apie 1 mln. litų ir mūsų įmonės mastu tai nėra labai dideli pinigai. Gyventojams galbūt atrodo kitaip, todėl būtų naudingiau, kad gyventojai pasirinktų tokias įmones, kurioms šis pasiūlymas atrodo įdomus ir patrauklus, kad visos pusės vienodai vertintų projektą“, - kalbėjo jis.

Įmonių grupės „Eika“ generalinis direktorius ir Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros asociacijos NT plėtros strategijos grupės vadovas Domas Dargis įvardija ir dar vieną priežastį.

„Įrengti palėpes, atlikti papildomas statybas yra labai sveikintinas požiūris, nes Senamiestyje stogų konstrukcijos yra medinės ir jas reikia restauruoti, o gyventojai tam dažniausiai neturi pinigų. Įrengus palėpes, galima atpirkti stogo renovacijos kainą, pastatas yra atnaujinamas, sakyčiau, vien pliusai“, - dėstė jis.

Kalbėdamas apie papildomą aukštų statybą, D. Dargis sako, kad svarbu yra įvertinti, ar nekenkiama kaimynams, pavyzdžiui, ar jiems neužstojama šviesa.

Naujas ar rekonstruotas

NT specialistai neatmeta ir nuomonės, kad ant seno pastato įrengiamas būstas gali kainuoti pigiau nei tokio pat ploto naujos statybos būstas.

„Įrengiant palėpę ar papildomą aukštą rekonstrukcijos metu neskaičiuojama žemės kaina“, - kalbėjo jis.

„Būstas Senamiestyje ar netoli centro visada rinkoje kainuoja brangiau. Aš galvoju, kad žmogus, ieškodamas sprendimų kaip įsigyti studiją ar loftą, dairosi ir į kitus galimus variantus“, - sakė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Pirmiausia, pasak jo, žmogus įvertina kiek kainuoja nauja statyba, o jos kvadratinio metro kaina Senamiestyje gali siekti 12-15 tūkst. Lt (3,5- 4,3 tūkst. eurų) už kv. m.

„Pasižiūrėjus, kiek kainuoja pastogės įrengimas, formalumai derinant su gyventojais, kad bus perdengtas stogas už teisę įsirengti palėpę, yra geresnis būdas nei pirkti Senamiestyje statomą būstą. Tad, manau, tokias statybas lemia noras gyventi miesto centre ir priimtas ekonomiškiausias sprendimas“, - kalbėjo D. Gedvilas.

Vertindamas galimus nepatogumus esamo namo gyventojams, jis priminė automobilių statymo problemą ir iš dalies susidėvėjusią namo infrastruktūrą, pavyzdžiui, vamzdynus, kurių patvarumą jis pataria iš anksto įvertinti.

Papildomos statybos ir pavojai

Ekspertai skeptiškai vertina tikimybę, kad papildomi svoriai gali namui pakenkti.

A. Avulis sako, kad Lietuvoje statybos negali vykti be statybos leidimų, o prieš jų išdavimą prie konkretaus pastato dirba ekspertai, kurie ir nusprendžia, ar galimos papildomos statybos.

„Be statybos leidimo nieko negalima daryti, tad net neabejoju, kad yra daromos ekspertizes, samdomi projektuotojai ir kitus profesionalai, o tai kainuoja. Po šių procedūrų rizikos, kad gyventojams statybos būtų pavojingos, yra tikrai nedaug, nes projektai Lietuvoje yra daromi pakankamai saugiai“, - kalbėjo pašnekovas.

„Bet kuriuo atveju, atlikus ekspertizes ir gavus visus reikalingus leidimus, rangovas turėtų stebėti namo statiką darbų metu: ar nėra sienų plyšimų, trūkimų, konstrukcijos laikosi stabiliai ir t.t.“, - priminė D. Gedvilas.

Bet estetinė „paaugintų“ namų išvaizda išlieka pavojumi, kuris gali atnešti žalos namo vertei.

„Jeigu tik bus daugiau dėmesio sukoncentruota tik į tai, kaip gauti daugiau naudos, be abejo, galima gauti namus, į kuriuos bus truputį gėda eiti“, - svarstė A. Avulis.

Namas gali keistis

Inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausias architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis sako, kad palėpių įrengimas – natūralus Senamiesčio raidos procesas, kuris yra sveikintinas.

„Daugeliu atveju senų namų palėpės yra tuščios ir neapšiltintos, tad yra galimybių įrengti papildomo ploto, įdomesnių būstų, tuo labiau, kad tyrimai rodo miesto centro retumą. Žinoma, jei sudarkoma namo architektūra, jis praranda proporcijas, stogo piešinį suardo švieslangiai, kurie matomi iš aikščių, gatvių, tai yra blogai“, - kalbėjo M. Pakalnis.

Jo nuomone, sprendimą įrengti papildomą aukštą ar palėpę daugeliu atveju lemia namo vieta: ten, kur namas jau yra, naujos statybos negali tikėtis.

„Kokybiškas palėpės įrengimas, mano galva, kainuoja panašiai kaip ir naujos statybos būsto įsigijimas. Paprasčiau įrengiant palėpes, t. y., apšildant stogą ir įrengiant kelis švieslangius, tai gali kainuoti šiek tiek pigiau, bet reikia gauti visų namo gyventojų sutikimus, o tai – pakankamai ilgi ir sunkūs procesai. Bet jei stogas yra kiauras, vienareikšmiškai, papildomas gyventojas mainais už naują stogą yra geras sprendimas“, - teigė jis.

Pasak jo, kai kuriems namams palėpes galima ir pastatyti papildomai, bet moderniems namams toks sprendimas vargu ar tiktų: jie suplanuoti kaip turintys plokščią stogą.

„Mano supratimu, kiekvienas pastatas turi teisę būti rekonstruojamas, gali pasikeisti ir jo architektūrinė išraiška. Sunkiai įsivaizduoju palėpę ant devynaukščio, bet ant blokinio penkiaukščio ji galėtų būti, jei vien asociatyviai kalbėti. Namas – kaip suknelė, ar galima ją persiūti? Galima, manau, reikia racionaliai žiūrėti į gyvenimą, aišku, kokybė svarbu“, - apibendrino jis.