Jame gyvena vos keli žmonės, o namo išlaikymas mokesčių mokėtojams per metus atsieina apie 78 tūkstančius litų. Šaltuoju metų laiku šildomas visas pastatas.
Panevėžiečiai stebisi: mieste trūksta butų nuomai, socialinio būsto laukia daugiau nei 1000 šeimų, o čia tuščias stovi visas daugiabutis.
Krašto apsaugos ministerijos, kuriai priklauso vaiduokliu virtęs namas, Viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Viktorija Cieminytė teigia, kad ministerija jį ruošiasi perduoti Panevėžio apskrities VPK. Tačiau ji negalėjo atsakyti, kada tai bus padaryta. Nežinia, kaip greitai pavyks iškraustyti čia užsilikusius kelis gyventojus.
Dieną pleškina elektrą
Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ apsilankius daugiau kaip 3 tūkst. kvadratinių metrų ploto keturių aukštų name Beržų g. 46B, laiptinėse ir koridoriuose degė šviesos. Nors ant kelių langų buvo matyti užuolaidos, vienoje laiptinėje ant palangės padėti trys šiek tiek apvytusių gėlių vazonėliai, viduje – nė gyvos dvasios.
Prie durų įtaisyti skambučiai neveikia, į beldimą niekas neatsako. Galiausiai viename netipiško, perplanuoto bendrabučio aukštų aptinkame ženklų, kad čia gyvena žmonės. Prie durų stovi vežimėlis, sudėti plastikiniai maišai su tuščiais vaisvandenių buteliais, tuščiomis sulčių, kiaušinių pakuotėmis.
Už durų girdisi vaikiški balsai. Jas atidariusi jauna moteris pareiškė nenorinti bendrauti ir skubiai uždarė duris.
„Sekundės“ žiniomis, moteris šiame name gyvena nuo vaikystės. Jos tėvas yra į atsargą išėjęs Lietuvos karininkas. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, pernai šiame name buvo apgyvendinti šeši butai, tačiau nežinia, ar iš tiesų visi jie buvo užimti.
Čia gyvenantys žmonės buvo gavę raginimus išsikraustyti, tačiau neskubėjo tai daryti. Jie sakė neturintys kur eiti, vylėsi, kad namą savo žinion perims Panevėžio savivaldybė.
Ministerijos žiniomis, bendrabutyje Beržų gatvėje dabar užimti tik du butai. Viename iš jų gyvenantis asmuo gali būti iškeldintas tik suteikus jam kitą gyvenamąjį plotą.
Anot V. Cieminytės, nuomos sutartį sudaręs asmuo kitame bute nebegyvena, čia nepagrįstai įsikūrusi jo giminaitė su šeima.
„Atsižvelgdama į tai, kad buto nuomos sutartį sudariusio asmens giminaitė įrašyta į eilę socialiniam būstui nuomotis, ir siekdama kuo greičiau perduoti bendrabutį, ministerija Panevėžio savivaldybės paprašė minėtai moteriai skirti būstą skubos tvarka“, – paaiškino Visuomenės informavimo skyriaus vedėja.
Savivaldybė pabūgo įnamių
Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Albertas Dragūnas sako, kad Krašto apsaugos ministerija perimti šį namą siūlė dar 2010 metų pavasarį – kaip priedą prie miesto centre, Respublikos g. 44, esančio pastato. Pastarasis, kuriame sovietmečiu veikė karinis komisariatas, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę įsikūrė mūsų kariškiai, labai domino Panevėžio savivaldybę. Į jį planuota perkelti miesto Socialinės paramos skyrių.
Panevėžio savivaldybė 2010-aisiais dėl pastato perdavimo kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją. Ši sutiko perduoti pastatą su sąlyga, kad bus paimtas ir daugiabutis Beržų g. 46B.
Miesto valdžiai iš pradžių pasiūlymas pasirodė svarstytinas, turėta minčių rekonstravus bendrabutį jame įkurti socialinius būstus. Tačiau apžiūrėję patalpas valdininkai tokių ketinimų atsisakė.
Savivaldybę nuo siūlomo turto atgrasė tai, kad jį teks perimti su ten likusiais gyventojais. Vadinasi, nebus galima remontuoti.
Kita vertus, kriziniais 2010-aisiais miestas gaudavo labai menkas lėšas socialinių būstų plėtrai, o pertvarkyti bendrabutį būtų prireikę didelių pinigų. Juolab kad daugiau kaip 3 tūkst. kvadratinių metrų ploto name gyvenamosios patalpos užima kiek daugiau nei 1 300 kvadratinių metrų.
Šiame name buvo įrengtos didelės mokomosios auditorijos. Butai, beje, irgi netipiški bendrabučiui. Yra kelių kambarių butų su virtuvėmis ir vieno kambario butų, kurių trims paskirta viena virtuvė.
Neperėmusi kariškiams priklausančio bendrabučio miesto Savivaldybė iš jų negavo ir trokštamo pastato Respublikos g. 44. Turto bankas buvusį karinį komisariatą su ūkiniais pastatais liepos 7 dieną parduoda aukcione už pradinę 580 tūkst. litų kainą.
Turto banko Projektų valdymo skyriaus viršininko Tado Umbražiūno teigimu, neseniai aukcione parduotas ir policijai priklausęs namas Panevėžyje, Gėlainių g. 23. Jo pradinė pardavimo kaina buvo 280 tūkst. litų.
Per pastarąjį dešimtmetį krašto apsaugos sistemai Panevėžyje priklausė 5 butai Ukmergės, Klaipėdos ir Ramygalos gatvėse. Iš jų trys buvo perduoti Panevėžio savivaldybei, du atiduoti Turto bankui parduoti aukcione.
Aukcione ketinama parduoti ir administracinį pastatą V. Montvilos g. 32, kurio išlaikymas per metus kainuoja 52 tūkst. litų. Dabar jame dar šeimininkauja kariškiai.
Atsisakys tarnybinių butų
Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra nusiteikusi atsikratyti turimais tarnybiniais butais visuose šalies miestuose. Turto bankui ministerija planuoja perduoti ir aukcione parduoti beveik 160 krašto apsaugos sistemai (KAS) priklausančių tarnybinių butų.
Dauguma jų yra Vilniuje – 82 ir Kaune – 50. KAS pasiliks tik vieną butą Vilniuje, kuriame laikinai apgyvendina iš užsienio atvykstančius patarėjus, taip pat reikalingas bendrabutis Rukloje, kad per pratybas turėtų kur laikinai apgyvendinti karius.
Kaip minėta, yra 160 tarnybinių butų, iš jų 49 šiuo metu gyvena nuomininkai, nebedirbantys krašto apsaugos sistemoje. Jie galės butus išsipirkti aukcione bendra tvarka.
Lėšas, gautos pardavus butus, bus investuojamos į tiesiogiai su gynybiniais pajėgumais susijusią infrastruktūrą.
KAM sprendimą pamažu atsisakyti tarnybinių butų priėmė prieš septynerius metus, motyvuodama, kad dauguma jų nepatenkina karių ir jų šeimų poreikių dėl vietos, dydžio ir gyvenimo sąlygų.
Ministerija neturėjo pakankamai lėšų butams prižiūrėti. Be to, esą problemų kėlė ir tai, kad juose gyvenantys asmenys nebetarnauja KAS ir nereaguoja į raginimus išsikelti.
Peržiūrės ir butpinigius
Kariškiams tarnybiniai butai nebeskiriami nuo 2009 metų, vietoj jų mokami butpinigiai – nuo 130 litų žemiausią karinį laipsnį turintiems viengungiams iki 420 litų aukšto rango kariškiams. Šeimas turintiesiems mokama nuo 180 iki 600 litų nuompinigiai.
KAM skelbia šiuo metu peržiūrinti ir butpinigių mokėjimo sistemą – siekiama, kad prieš juos skiriant būtų įvertintos realios būsto nuomos ir išlaikymo išlaidos, atsižvelgiama į nuomos rinkos kainas įvairiose šalies vietovėse, į šeimos sudėtį.
Kitaip sakant, bus atsisakyti dabartinės praktikos, kai butpinigių dydžiai nėra diferencijuojami pagal realias būsto nuomos kainas įvairiuose regionuose, o nustatomi tik atsižvelgiant į karinį laipsnį ir šeiminę padėtį.
