Keturi burtažodžiai, kuriuos būtina žinoti verslui apie internetinę reklamą

 (10)
Kasmet reklamos internete išlaidos auga apie 10 proc. daugiau. Skaitmeninės rinkodaros ekspertas, „Adnet Media“ direktorius Linas Šiautkulis atskleidžia keturis aspektus, kuriuos privalo žinoti verslas, norintis padidinti savo prekės ženklo sėkmę.
Keturi burtažodžiai, kuriuos būtina žinoti verslui apie internetinę reklamą
© Fotolia nuotr.

„Verslo žinių“ organizuotoje konferencijoje „Best Internet 2014” pranešimą skaitęs L. Šiautkulis skaičiavo, kad oficialiai skaičiuojant Lietuva reklamos dalimi, skiriama internetui, dar atsilieka nuo Europos. Europoje reklamos išlaidų dalis internetui siekia 26,7 proc., tuo metu Lietuvoje – 11,4 proc. (2013 m. duomenys, TNS).

Vis dėlto žiūrėdamas, kas sudaro minėtus procentus, skaitmeninės rinkodaros specialistas paminėjo, kad Europoje iš visų išlaidų internete tik 9 proc. tenka vaizdinei reklamai („baneriams”), tuo metu Lietuvoje – 11,4 proc.

Paieška, internetiniai skelbimai Europoje yra įskaitomi į bendrą reklamos pyragą, - aiškino konferencijos dalyvis. - Rizikuoju skelbdamas pirmą kartą tokį vertinimą, kuris nebyliai yra rinkodaros specialistų lūpose jau seniai, bet mes vertiname, kad iš tikrųjų reklamos rinkos dydis Lietuvoje siekia 127 mln. Lt ir Europos lygiu mes jau viršijame ribą, skirtą interneto reklamai, kuri siekia apie 29,6 proc.”

Lietuvoje didžiąją dalį internetinės reklamos sudaro vaizdinė reklama - „baneriai“, apie 23 proc. sudaro RTB/programmatic (reklama, kuri perkama automatiniu būdu).

Europos specialistai prognozuoja, kad labiausiai augančios sritys reklamos internetu bus vaizdinė reklama, mobilioji reklama ir RTB/programmatic.

L. Šiautkulis pabrėžė, kad internetas atveria didžiausias galimybes pasiekti 18-39 m. auditoriją, o kalbant apie vyriausio amžiaus vartotojų kategoriją internetas sparčiai vejasi televiziją.

Vis dėlto, pasak pranešėjo, didžiausia problema internete – reklamos triukšmas. Vienu metu interneto vartotoją gali pasiekti apie 350 žinučių. Mūsų duomenimis, vidutinis 4 tūkst. kampanijų internetinės reklamos parodymų skaičiaus ir paspaudimų ant jos skaičiaus santykis (CTR) – 0,1 proc. Nepaisant to, L. Šiautkulis teigė, kad reklamos efektyvumui nustatyti neužtenka vien šio skaičiaus.

„Daugelis CTR vertina, kaip svarbiausią reklamos efektyvumo rodiklį, nepaisant to, vien parodoma reklama turi poveikį ir kartais net didesnį“, – kalbėjo skaitmeninės rinkodaros ekspertas. Reklamos efektyvumo matavimo sistemos leidžia paskaičiuoti, kiek žmonių pamatę reklamą, bet jos nepaspaudę, vėliau apsilanko reklamos užsakovo internetiniame puslapyje.

Turinio rinkodara

Minėdamas svarbiausias šio meto internetinės reklamos tendencijas L. Šiautkulis visų pirma paminėjo turinio rinkodarą – vartotojams vertingo turinio kūrimą ir jo rėmimą. Šiuo metu, pranešėjo teigimu, šiai reklamai tenka apie 12 proc. vaizdinės reklamos internete dalies.

Specialisto teigimu, prekės ženklo integracija į turinį efektyvi tik kokybišką turinį ir didelę lojalią auditoriją pritraukiančiuose internetiniuose portaluose.

„Jei bandysime įgyvendinti turinio projektą tinklalapyje, kurio didžioji dalis yra atvesta paieškos sistemų, tai vartotojas jau yra nukreiptas ir tikimybė, kad vartotojas įsitrauks į sąveiką su prekės ženklu yra daug mažesnė“, - argumentavo specialistas.

Automatinis reklamos pirkimas

L. Šiautkulis skaičiuoja, kad Europoje automatiškai nuperkamos reklamos dalis internete siekia apie 15 proc. Tokia reklama leidžia reklamą rodyti vartotojams, pagal jų pomėgius, demografinius rodiklius.

„Galimybė automatizuotai ir duomenų pagalba pirkti reklamą egzistuoja jau ir Lietuvoje, - teigė pašnekovas. - Duomenys tampa vienu svarbiausiu skaitmeninės erdvės įrankiu“.

Mobilioji reklama

Pranešėjo teigimu, 2016 m. pabaigoje jau daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų turės mobiliuosius įrenginius.

Šią vasarą pirmą kartą paskelbti skaičiavimai, kiek daug Lietuvoje interneto vartotojų internetą pasiekia per mobilųjį įrenginį. Šis skaičius siekia 31 proc.

„Kas mane erzina, kad kiekvienais metais prognozuojamas mobiliosios reklamos bumas, bet tai niekaip neįvyksta. Taip, įsitraukimas ir praleistas laikas mobiliajame telefone didėja, bet situacija ta, kad tai prasilenkia su išlaidomis mobiliajai reklamai“, - kalbėjo L. Šiautkulis.

Vaizdo reklama

Skaičiuojama, kad 53 proc. europiečių naršo internetą, žiūrėdami televizorių. Tuo metu TNS skelbia, kad 13,3 proc. Lietuvos gyventojų televiziją žiūri kasdien internetu.

Minėdamas paskutinę reklamos internete tendenciją L. Šiautuklis prognozuoja, kad išlaidos vaizdo reklamai taip pat turėtų augti. Rinkos dalyviai numato apie 25 proc. augimą.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Medija

„MG Baltic Media“ pardavė leidybos bendrovės „UPG Baltic“ akcijas (8)

Koncernui „MG Baltic“ priklausanti žiniasklaidos grupė „MG Baltic Media“ už neskelbiamą sumą pardavė 50,005 proc. leidybos bendrovės „UPG Baltic“ akcijų bendrovei „Redakcija“, rašoma išplatintame pranešime spaudai.

Savaitraščio „Veidas" vyriausiuoju redaktoriumi paskirtas E. Labanauskas (8)

24 metus skaičiuojančio savaitraščio „Veidas" vyriausiuoju redaktoriumi paskirtas Evaldas Labanauskas, ligšiolinis žurnalo interneto svetainės redaktorius.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija išrašė protokolą Lietuvos radijui ir televizijai (23)

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) dėl reklamos per Euroviziją surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Lietuvos radijui ir televizijai.

Naujoji RU.DELFI programėlė – dar patogesnė ir greitesnė! (9)

Populiariausias naujienų portalas DELFI, norėdamas užtikrinti patogų skaitymą rusų kalba mobiliuosiuose įrenginiuose, iš esmės atnaujino RU.DELFI programėlę. Naujasis programėlės dizainas ir techninis sprendimas užtikrina ne tik malonų vaizdą, bet leidžia patogiai naršyti, lengviau rasti skaitytojui aktualią informaciją.

Amerikiečiai medžioja „pokemonus“, o vagys medžioja pačius medžiotojus (17)

Amerikiečiai pašėlo dėl virtualios realybės žaidimo „Pokemon Go“. Virtualios tikrovės žaidimas, sukurtas pagal dešimto dešimtmečio japonišką originalą, žaibiškai išpopuliarėjo visoje šalyje.