Garsinis prekės ženklas - į ateitį žiūrinčios įmonės pasirinkimas

 (8)
Tobulėjant technologijoms įmonėms nebeužtenka investuoti į įsimintiną, bendrovės vertybes atspindintį logotipą ar šūkį. Vis daugiau įmonių pasaulyje vis daugiau pinigų skiria garsiniam prekės ženklo kūrimui (angl. sound branding). Apie šią marketingo rūšį su DELFI kalbėjo Lietuvoje viešinti danė Birgitte Rode, kuri jau daugiau nei dešimt metų įmonėms siūlo tapatybę vartotojų sąmonėje kurti ne tik vaizdais, bet ir garsais.
Garsinis prekės ženklas - į ateitį žiūrinčios įmonės pasirinkimas
© Shutterstock nuotr.

Nuo 2001 m. Danijos Alborgo mieste veikiančios įmonės „Soundbranding“ kolektyve – tik penki darbuotojai, tačiau bendrovė bendradarbiauja su šimtais vietos kompozitorių, kurie klientams padeda sukurti įmonės tapatybę garantuojančius garsus nuo klasikinės muzikos iki juodojo metalo.

Birgitte Rode
Birgitte Rode
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Pašnekovė pripažino, kad Danijoje, mažoje valstybėje kaip ir Lietuva, yra pakankamai sunku išgyventi iš muzikos, tačiau jai pavyko užčiuopti aukso gyslelę ir moteris jau daugiau nei 10 metų gyvena kurdama įmonėms garsinius prekės ženklus. „Žinoma, pradžioje buvo labai sunku įtikinti galimus klientus, kad tinkami garsai gali pakelti įmonės veiklos rezultatus. Tačiau įdėjus daug darbo ir laiko, mums pavyko“, - kalbėjo viešnia.

Įmonės skiriamasis ženklas – nepamirštama melodija

Lietuvoje apie garsų „brandingą“ paskaitas vedanti danė teigė, kad jų įmonė buvo pirmoji su muzika susijusi bendrovė, kuri buvo priimta į Danijos dizaino organizaciją. „Nesakyčiau, kad mūsų darbe yra daug meno. Mes daugiau esame garso dizaineriai“, - pridėjo B. Rode.

Pasitelkiant muzikos garsais, kompanija savo klientams padeda kurti įmonės tapatybę garsais kurie susilieja su logotipais, šūkiais bei grafika.

„Technologijų vystymosi tendencijos verčia įmones pinigus, kurie buvo skirti reklamai spaudoje, skirti savo prekės ženklo stiprinimui. Vis daugiau informacijos persikeliant į internetą, svarbiu tampa ne tik vaizdas, bet ir garsas“, - kalbėjo profesionali muzikantė.

Kaip vieną iš veiksmingiausių garsinio marketingo pavyzdžių, B. Rode pateikė „Intel“ nuo 1994 m. naudojamą tą pati melodijos motyvą, kuris tapo neatskiriamu bendrovės produktų dalimi. Pasak pašnekovės, įmonė į savo garsinį prekės ženklą jau investavo apie 350 mln. dolerių (945 mln. Lt).

„Anksčiau buvo stiprus bendradarbiavimas tarp įrašų studijų ir reklamos agentūrų. Žmonės manė, kad jei savo reklamai gaus Tinos Turner dainos „Simple the Best“ motyvą, produkto sėkmė garantuota. Tačiau pati dainininkė jau yra tapusi prekės ženklu, todėl kartais kai kurių žinomų atlikėjų dainos gali kaip tik „nužudyti“ produktą“, - kalbėjo danė.

Kaip pavyzdį pašnekovė pateikė šiuo metu Danijoje rodomą „Renault“ reklamą, kurioje girdimas Davido Bowie dainos „Heroes“ motyvas: „Mano kartoms žmonėms Davidas Bowie labiau asocijuojasi su „Lamborghini“ ar „Jaguar“, bet tikrai ne su prancūziškuoju „Renault“. Todėl daina, parinkta šiai reklamai, buvo netinkama“.

Garsų specialistė taip pat pastebėjo, kad anksčiau reklamoje garsas buvo naudojamas tik tam, kad sukurtų papildomą pramoginę vertę, tačiau dabar vis daugiau kompanijų į garsinį prekės ženklą žiūri kaip į kertinę įmonės tapatybės dalį.

„Automobilių gamintoja „Audi“ yra viena iš įmonių, kuri pradėjo itin daug investuoti į prekės ženklo garsus. Ji jau išleido apie 2-3 mln. eurų šiam reikalui“, - kalbėjo B. Rode.

Kuriant garsinį prekės ženklą svarbūs tie patys dalykai, kaip ir kuriant logotipą: reikia nustatyti įmonės vertybes bei tikslinės grupės lūkesčius: „Visiškai natūralu, kad „Harley-Davidson“ ir Paris Hilton savo prekės ženklui naudos visiškai skirtingus garsus“.

B. Rode įsitikinusi, kad garsiniai deriniai yra daug paveikesni nei „plika“ informacija, kadangi garsai klientus veikia pasąmoningai, o pateikiamai informacijai skaityti, analizuoti, suprasti reikia valingai įjungti smegenis.

Toliau bandydama apginti, kodėl įmonė turėtų susikurti savo originalią melodiją, o ne naudotis jau sukurtais kitų atlikėjų kūriniais, priminė „Nokia“ melodijos istoriją: „Ši kompanija pasinaudojo XX a. pradžioje ispanų gitaristo valsu. Melodija tikrai visiems labai gerai žinoma, tačiau jos įmonė negali toliau vystyti“.

Ir toliau pasakodama apie garsinius prekių ženklus B. Rode užsiminė apie „Apple“ pasirinktą melodiją planšetės „iPad“ reklamai. „Jai buvo pasirinktas danų grupės „Blue Van“ dainos motyvas. Už 30 sekundžių įrašą grupė gavo 200 tūkst. eurų. Tačiau „Apple“ pasirinko grupės kartu su produktu nereklamuoti, todėl kūrėjai liko nežinomi, o produktas visgi išpopuliarėjo visame pasaulyje“, - pasakojo verslininkė.

Parduotuvių laukia niūri ateitis

Danė įsitikinusi, kad garsų „brandingo“ paslaugos vis labiau populiarės ne tik tarp technologijų kūrėjų, bet ir tarp prekybos tinklų.

„Kai kalbame apie mados pasaulį, parduotuvėms labai svarbu susikurti asmeninį įvaizdį. Jei nori nusipirkti drabužį, iš anksto žinai, į kurią parduotuvę eisi, į kurią – ne, kurioje rasi savo skonį atitinkančių drabužių“, - tęsė pašnekovė.

Kad parduotuvėse skambanti muzika turi įtakos pirkėjų elgesiui, pasak pašnekovės, yra įrodę ir mokslininkai: jei parduotuvėje gros greita muzika, pirkėjai greičiau apsipirks, o esant lėtai muzikai, klientai parduotuvėje praleis daugiau laiko ir išleis daugiau pinigų. „Tas pats yra ir su restoranais: moksliniai tyrimai rodo, kad grojant lėtai muzikai restoranuose klientai gali išleisti 10-20 proc. daugiau”, - kalbėjo muzikos žinovė.

B. Rode sakė tikinti, kad ateityje drabužių parduotuvės pavirs podiumais bei erdve reklamuoti savo prekės ženklą: „Jau dabar žmonės nueina į parduotuvę, pasimatuoja drabužį ir jį nusiperka grįžę namo internetu, nes taip - pigiau. Ateityje tai vis dar labiau populiarės. Manau, kad išliks tik mažos parduotuvės su unikalia aplinka. Didieji prekybininkai, kaip „Mark&Spencer” ar „H&M”, turės didelių problemų. Įmonės turės galvoti ne tik apie produktų kokybę, bet ir aplinką, į kurią patenka klientai“.

Būtent panašų sprendimą B. Rode pasiūlė ir savo klientui „IKEA“, kuris kitais metais žada atidaryti parduotuvę ir Vilniuje.

„Mes jiems pasiūlėme daugiajausminį sprendimą, kurį jie įgyvendino kai kuriose savo parduotuvių. Šios parduotuvės pakankamai didelės ir daug klientų, ypač vyrų, neištveria ilgių vaikščiojimų ir metę viską palieka parduotuvę, todėl sukūrėme ir pasiūlėme klientui įdiegti poilsio zoną su muzika, akvariumu, nemokama kava ir vandeniu, kad pailsėję nuo parduotuvės šviesų, garsų, jie galėtų toliau tęsti savo apsipirkimo kelionę“, - pasakojo pašnekovė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Medija

Latvijos priežiūros institucijai užkliuvo „Rossija 24“ turinys (15)

Latvijos Nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba nusiuntė Latvijos kabelinės televizijos operatoriams laišką, kuriame perspėja dėl pažeidimų Rusijos televizijos kanalo „Rossija 24“ transliuojamame turinyje, pranešė tarybos atstovai.

„Medipresa“ žengia į elektroninės prekybos rinką – veiklą pradeda knygynas internete Perkuknyga.lt (5)

Ilgametę periodinės spaudos ir knygų prekybos patirtį turinti UAB „Medipresa“ žengia į internetinę prekybą – patraukliomis kainomis ir įvairesnių knygų ieškantys pirkėjai jų jau gali įsigyti internetiniame knygyne Perkuknyga.lt, rašoma pranešime spaudai.

„15min“ savininkai stoja prieš Konkurencijos tarybos sprendimą (39)

Klasifikuotų skelbimų portalus ir naujienų portalą „15min” valdanti Estijos bendrovė „Eesti Meedia“ teismuose bando panaikinti ir stabdyti Konkurencijos tarybos nutarimą neduoti leidimo vykdyti koncentracijos klasifikuotų skelbimų rinkoje. Bendrovės bandymas stabdyti Konkurencijos tarybos nutarime numatytus įsipareigojimus nepavyko.

BBC pakeitė meteorologus po beveik 100 bendradarbiavimo metų (2)

Didžiosios Britanijos visuomeninis transliuotojas BBC pakeitė bendrovę, teikusią jam orų prognozes 94-erius metus, apie tai informuojama transliuotojo BBC tinklalapyje.

„RTR Planeta“ išjungė kanalą „Viasat“ platformoje (98)

LRTK atšaukus sankcijas rusiškiems kanalams ir pasikeitus situacijai, su „RTR Planeta“ derėjomės dėl naujų sąlygų klientams. „RTR Planeta“ kanalas siekdamas daryti įtaką deryboms, šiandien netikėtai nusprendė vienašališkai išjungti kanalą, pranešime spaudai informuoja „Viasat“ atstovai.