Kaip rašoma antradienio „Respublikoje“, 25 metus ėjęs laikraštis priverstas užsidaryti. „Taip baigsis konservatorių Rusijos minkštųjų galių sulaikymo projektas“, nukreiptas prieš lietuvišką žiniasklaidą ir lietuvišką verslą apskritai. Konservatorių projektas, kurį įgyvendina dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė“, – skelbia „Respublika“.
„Ten parašyta, kad iki paskutinio „Respublikos“ numerio liko 10 numerių. Ketiname jo nebeleisti, kadangi tam neturime jokių finansinių galimybių“, – DELFI teigė bendrovės „Respublikos leidiniai“ direktorė Diana Veleckienė.
Tokį sprendimą D. Veleckienė aiškina atimta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata ir draudimu dalyvauti viešuosiuose konkursuose viešinimo paslaugoms pirkti. Ši įstatymo nuostata „Respublikai“ pritaikyta, kada Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (ŽLEK) leidinį pripažino neetišku.
D. Veleckienė skundžiasi, kad po ŽLEK sprendimo PVM lengvata anuliuojama jau kitą dieną.„Man atrodo, tokiomis sąlygomis niekas negalėtų dirbti. Juk turėtų būti kažkaip teisiškai reglamentuota, norminiai aktai sutvarkyti, kad būtų bent laiko duota persitvarkymui, apsiskaičiavimui ir sprendimams. Lietuvoje šito nėra, tad, manau, demokratija Lietuvai, matyt, nelabai reikalinga“, – kalbėjo bendrovės vadovė.
Ji skundžiasi, esą ŽLEK sprendimus priima slapta. Jos tvirtinimu, net prieš ŽLEK laimėjus teisme, nuostolių kompensavimas nebūtų įmanomas.
D. Veleckienė tvirtino, kad laikraštis spaudimo niekam nedaro – tiesiog informuoja apie tai, kas vyksta. „Jeigu Lietuvoje yra demokratija, arba ji dar reikalinga, manau, turėtų būti priimti atitinkami sprendimai. O jei bus sprendimai, bus veiksmai, irgi žiūrėsime, kaip toliau elgtis“, – apie leidinio perspektyvas kalbėjo D. Veleckienė.
D. Veleckienė atkreipė dėmesį, kad „Respublika“ neetiška pripažinta tik dėl „Snoro“ istorijos. Jos tvirtinimu, „Respublika“ nėra nuolat etiką pažeidinėjantis leidinys: „mes tik reikalaujame atsakymų, kurių negauname, nes „Snoras“ atsisakė su mumis bendrauti“.
Informacija, ką daryti prenumeratoriams, bus paskelbta dienraštyje.
Dienraštį leidžiančioje bendrovėje „Respublikos leidiniai“, portalo Rekvizitai.lt duomenimis, dirba 124 darbuotojai – per porą mėnesių jų sumažėjo keliomis dešimtimis. Įmonės ekonominė būklė vertinama kaip vidutinė, skolų „Sodrai“ neturi.
Riziką vertinančios bendrovės „Creditinfo“ duomenimis, 74 proc. bendrovės akcijų valdė Vitas Tomkus, 15 proc. - Justinas Tomkus, 10 proc. - Rytis Tomkus, likęs procentas priklausė bendrovei „Ateities dizainas“. Vėlavimo atsiskaityti rizika įvardinama kaip labai aukšta, bankroto reitingas – aukštos rizikos.
Bijo ir „Lietuvos rytas“
Praėjusį pirmadienį ŽLEK sprendė, ar neetišku pripažinti „Respublikos leidinių“ leidžiamą bulvarinį laikraštį „Vakaro žinios“. Sprendimas dėl šio leidinio dar nėra priimtas, mat „Vakaro žinių“ atstovai atsisakė palikti salę ir leisti komisijai balsuoti.
Beje, panašios publikacijos apie esą žlugdomą žiniasklaidą pastaruoju metu pasipylė ir neetišku pripažintame laikraštyje „Lietuvos rytas“. Jam taip pat iškilo grėsmė netekti PVM lengvatų.
Neetiška žiniasklaida jau sulaukė užtarėjų – teisingumo ministras Juozas Bernatonis pasiūlė įstatymo pataisas, kad neetiškais pripažintiems spaudos leidiniams nebūtų didinamas PVM tarifas. J. Bernatonio vertinimu, dabartiniai įstatymai sudaro galimybes ŽLEK cenzūruoti spausdintas žiniasklaidos priemones.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas numato, kad profesinės etikos nesilaikantiems leidiniams taikomas 21 proc., o ne lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, kuris taikomas daugumai laikraščių, žurnalų ir kitų periodinių leidinių.
L. Slušnys: reikia laikytis taisyklių
Jo nuomone, kaip žiniasklaida neturi bijoti reikšti žodį ir jaustis laisva, taip ir komisija turi jaustis laisva, o ne galvoti apie priimtų sprendimų pasekmes. L. Slušnys situaciją lygina su Kelių eismo taisyklėmis: jei jos nebus pažeidinėjamos, baudų nebus. Jo nuomone, žiniasklaidai reikia pripažinti klaidas ir keistis.
„Ilgus metus „Respublika“ kategoriškai neigė ir nenorėjo bendradarbiauti su etikos komisija, ignoravo mūsų darbą. Ir staiga dabar, kai jau yra pasekmės, mes tampame patys didžiausi pasaulyje blogiečiai, kurie padarėme kažkokius nuostolius“, – stebisi L. Slušnys.
ŽLEK vadovas primena, kad visi, išskyrus keletą išimčių leidėjams, Lietuvoje moka 21 proc. PVM. „Portalai delfi.lt, lrytas.lt ir visi kiti už visas savo paslaugas moka 21 proc. Vienintelis popierinis produktas turi lengvatą. Kaip sakau, būkime biedni, bet teisingi: laikykimės tam tikrų taisyklių ir tausokime tai, ką turime, o ne švaistykime“, – kalbėjo L. Slušnys.
Jis nesiryžo vertinti, ar PVM lengvatos atėmimas – adekvati priemonė baudžiant už etikos nesilaikymą. Jo nuomone, dėl to laikraštis tikrai neužsidarys – tai esą daugiau gąsdinimas. „Kai man sako, kad yra cenzūra, visada atsakau: aš neprašau parodyti laikraščio prieš, tarkime, „Respubliką“ išleidžiant, neprašau parodyti interviu prieš jam išeinant. Nė vienas komisijoje neužsiimame žiniasklaidos persekiojimu, net matydami etikos pažeidimus, vengiame patys inicijuoti skundus, kad neatrodytume persekiojantys vieną ar kitą žiniasklaidos priemonę. Mes laukiame skundų iš žmonių, kurie ieško teisybės“, – aiškino L. Slušnys.
