Jungtinės Karalystės nacionalinis transliuotojas „BBC“ apie ją ketina parodyti filmą šį savaitgalį.
J. Windsor tėvai, broliai ir seserys neturi augimo hormono deficito – tik atliekant genetinius tyrimus paaiškėjo, kad abu tėvai turi mažaūgiškumą lemiantį geną ir būtent Juli jis teko iš abiejų tėvų.
Tai, kad mergaitė yra mažesnė už savo brolius ir seseris pastebėta ne iš karto. Jai būnant šešerių, ūgiu su ja susilygino trimetis broliukas.
„Visi manė, kad mes dvyniai, bet aš nepamiršdavau žmones pataisyti, kad tai aš esu vyresnioji“, - BBC pasakojo J. Windsor.
Mažas ūgis mergaitės gyvenimą apsunkino, nors J. Windsor pripažįsta, kad visada stengėsi neprarasti optimizmo.
Dar būdama maža, ji svajojo kaip mama ir močiutė dirbti medicinos seserimi, todėl paaugusi įstojo mokytis būtent šios srities paslaugų. Deja, mokymosi įstaigos darbuotojams sužinojus, kad ji yra mažaūgė, paaiškinta, kad ji medicinos seserimi dirbti negalės, nes negali saugiai stumti invalido vėžimėlio, kai nemato per jo viršų, taip pat dėl menkesnės rankų jėgos negali teikti kitų reikalingų paslaugų ar atlikti dalies procedūrų.
Nors J. Windsor svajonė neišsipildė, ji rado galimybę padėti žmonėms: ji tapo medikų padėjėja ir dirba su pacientų duomenimis. Jauna moteris pasakoja, kad gyvenime patyrė ir daug džiugių akimirkų, pavyzdžiui, sukūrė šeimą, su specialiais paaukštintais pedalais pradėjo vairuoti automobilį.
Visgi ji turėjo svajonę, kurią pavyko įgyvendinti ne iš karto, tai – nubėgti Bostono maratoną. Medikai paaiškina, kad mažo ūkio žmogui įveikti maratono distanciją yra sunkiau nei vidutinio ūgio bėgikui: pirmiausia, mažam žmogui reikia daryti daugiau žingsnių, didesnė apkrova tenka ir nugarai.
Skaičiuojama, kad J. Windsor nubėgti kiek daugiau nei 42 km prilygsta vidutinio ūgio bėgiko įveiktiems daugiau nei 50 km.
J. Windsor Bostono maratoną įveikė pernai, nes 2013 m., kaip ir daugelis kitų, ji negalėjo baigti distancijos dėl nugriaudėjusių sprogimų. Visgi 2014 m. ji sugrįžo tam, kad pakeistų istoriją ir taptų pirmąją, kuri būdama mažaūge, finišavo Bostono maratone ir kartu įgyvendino savo svajonę.
Filmo režisierius žurnalistas David'as Abel'is tikėjosi užbaigti filmą apie Juli dar 2013 m., tačiau filmuojant maratono bėgimą driokstelėjo dviejų bombų sprogimai. Juli ir žurnalistas sužeisti nebuvo, bet sprogimai pakeitė daugelio žmonių gyvenimus, taip pat - ir filmo eigą.
„Po filmo supratau, kad jis vis dėlto neturi pabaigos ir kad noriu parodyti Juli istoriją giliau, perteikti Juli ir kitų jausmus, ką reiškia dar kartą sugrįžti į tą dieną ir išgyventi patirtą traumą“, - apie filmą kalbėjo autorius „Runner’s World Newswire“ žurnalistams.
„Aš filmavau daugelį interviu su Juli, pirmuosius pasakojimus iš 2013 metų maratono bėgimo, scenas iš 2014 metų bėgimo, bėgikus prie finišo linijos“, – apie filmo siužetą užsimenama Lorie Conway asmeniniame tinklaraštyje.
50-ties minučių filme, pavadintame „Neišgąsdinti“ (angl. Undaunted), galima pamatyti įstabią mažosios bėgikės istoriją.
