Auga originalaus turinio poreikis
„Per dieną gauname apie 700 el. laiškų, siūlančių vienokį ar kitokį turinį“, – sako didžiausio Lietuvoje naujienų portalo redakcijos vadovė. Jos teigimu, nors skaičius įspūdingas, tačiau atsakingi redaktoriai susidoroja su šiuo srautu. O tai, kad tik maža dalis atsiųstos medžiagos patenka į portalą, lemia prasta siūlomo turinio kokybė.
„Žurnalistui iš esmės nesvarbu, iš kur jis gavo informaciją. Jei ji yra gera, patikima ir įdomi, ji atsidurs eteryje. Tačiau daugeliu atvejų pranešimai spaudai būna tokie, kad iš jų neįmanoma nieko išspausti. O dabartinės tendencijos verčia mus vis labiau galvoti apie turinio skaitomumą, nes pastebėjome, kad nebeliko vidutiniškai skaitomo segmento – tik neskaitomos arba labai skaitomos publikacijos“, – iššūkį įvardija M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Jos nurodytas pokytis interneto žiniasklaidą paskatino keistis bei persiorientuoti į originalaus turinio kūrimą. Tiesa, tai neapsaugojo jų nuo stereotipų ir mitų, kurie vis dar gajūs ir visuomenėje, ir verslo pasaulyje.
„Nors galiu pasidžiaugti, kad DELFI dar niekada neturėjo tiek daug ir tokio gero originalaus turinio kaip pernai, tačiau tai nė motais tiems, kas įsitikinę, kad naujienų portalai tik kopijuoja tekstus ar juos verčia iš užsienio kalbų. Be to, žmonės vis dar mano, kad visiems įdomiausios blogos naujienos. Tačiau mūsų statistika rodo, kad portalo lankytojai taip pat labai domisi ir sėkmės istorijomis, gerais pavyzdžiais. Pavyzdžiui, tuo, kaip Lietuvos startuoliams sekasi plėtoti savo verslą“, – teigia pašnekovė.
Originalaus turinio poreikio augimas, anot jos, juntamas visoje Vakarų žiniasklaidoje. Vis dėlto pranešimai spaudai dar nepasmerkti visiškai išnykti, nes tai yra geras būdas informuoti didelę auditoriją apie pačius svarbiausius, didžiausius ir įdomiausius įvykius.
Padėkite žurnalistui, o jis padės jums
Kaip dar vieną augančią tendenciją M. Garbačiauskaitė-Budrienė įvardijo turinio projektus. Tai įmonių iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti diskusijas ar pranešti apie tam tikrus žmonėms svarbius dalykus. Tiesa, jų nederėtų painioti su užsakomaisiais straipsniais.
„Tekstų DELFI neparduodame. Išimtį taikome tik projektams, susijusiems su Europos Sąjunga. Jei sutariame su klientu dėl turinio projekto, tai būna mūsų redakcijos kontroliuojamas procesas, kurio metu užtikrinama medžiagos kokybė ir nereklaminis turinys. Tokius projektus siūlo įmonės, suprantančios, kad nauda nebūtinai ateina tik iš tiesioginio kalbėjimo apie save“, – aiškina pašnekovė.
Anot DELFI vyriausiosios redaktorės, pagrindinis ir tiesiausias kelias į pageidaujamą naujienų portalo skiltį šiais laikais yra kitas – tiesioginis bendravimas su žurnalistais. Pastarieji dažniausiai mielai išklausytų konstruktyvų temos pasiūlymą, nes juos kone visą laiką spaudžia terminai, o didelis darbo tempas neleidžia ilgai mąstyti apie naujus vienos ar kitos istorijos kampus. Čia jiems į pagalbą gali ateiti įmonių atstovai ar ryšių su visuomene specialistai.
„Bet, prieš kreipiantis į žurnalistus, būtina gerai pasiruošti ir turėti konkretų pasiūlymą, o ne abstrakčią idėją tikintis, kad jie pakreips temą tinkama linkme. Jei pasiūlymas bus įdomus, žurnalistas, tikiu, neatsisakys ir pasiūlys savo įžvalgų“, – sako pašnekovė.
Kas gali būti įdomu žurnalistui?
Pakelti telefono ragelį ir paskambinti naujienų portalo kontaktų skiltyje surastu numeriu, matyt, galėtų kiekvienas. Tačiau didžiausia problema, su kuria susiduria įmonių komunikacija besirūpinantys specialistais, yra nežinojimas, ką tuomet sakyti žurnalistui. Tinkamą temą sugalvoti, M. Garbačiauskaitės-Budrienės nuomone, gali padėti keli veiksmai.
Pirmiausia reikia matyti bendrą vaizdą. Įmonių atstovams rekomenduojama nesusitelkti į verslo detales, kurios dažnai būna įdomios tik jiems patiems, o pabandyti pažvelgti plačiau, pamatyti kontekstą, visą turimą struktūrą. Taip elgiantis bus lengviau nuspręsti, kas yra tikrai įdomu ir verta dėmesio.
Pavyzdžiui, žurnalistas vargu ar norės rašyti apie vieną konkretų ir elementarų produktą, bet, tikėtina, su malonumu apsilankys fabrike, kur tokie produktai gaminami.
Kitas aspektas, į kurį, pašnekovės teigimu, turi būti kreipiamas dėmesys, yra suvokimas, kam rašoma. Atsakymas vienas – straipsniai yra skirti skaitytojams. Todėl, prieš pradedant tauškėti kompiuterio klaviatūra, reikia pabandyti įsijausti į jų vaidmenį ir įsivaizduoti, ar konkretus straipsnis bus įdomus bei naudingas tiems, kas nutars paspausti jo antraštę. Kartais vertę gali sukurti tiesiog kokybiškos nuotraukos ar kitokia patraukli vaizdinė informacija. Ji ypač populiari tarp mobiliaisiais įrenginiais naujienų portaluose naršančių internautų.
Be abejo, labai svarbu neatsilikti ir nuo aktualijų. Tai padės nuspręsti, kas šiuo metu yra svarbu, o kokia tema jau neverta dėmesio, nes prieš kelias dienas buvo išnarstyta tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose.
Pastarieji, M. Garbačiauskaitės-Budrienės įsitikinimu, yra viena veiksmingiausių priemonių, padedančių užčiuopti aktualijų pulsą ar ieškoti naujų temų. Būtent socialiniai tinklai paskatino žiniasklaidą vis dažniau pasakoti nušviečiamas istorijas per socialinę prizmę, kuri skaitytojams patinka labiau nei sausi faktai. Tai būtina turėti galvoje, rengiant temos pasiūlymą žiniasklaidai, ir nesistebėti, kad antraštė „Įmonė įvykdė reorganizaciją“ būna mažiau skaitoma už „Įmonė atleido 25 darbuotojus“.
„Apibendrintai galima sakyti, kad dideliam naujienų portalui įdomios visos temos, nes ten rašoma apie viską: nuo Monikos Šalčiūtės iki „Islamo valstybės“ ir Ukrainos karo. Tačiau, kad ir kokia būtų, tema privalo kelti susidomėjimą. O dar geriau jei ją pristato charizmatiškas žmogus, turintis potencialo tapti patikimu komentatoriumi ir nuomonės formuotoju. Į tokį specialistą žurnalistai kreipsis neprašomi“, – sako DELFI vyriausioji redaktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
