Europos centrinio banko duomenys rodo, kad Lietuvoje indėliai gyventojams neša vieną iš mažiausių naudų. Kaip pastebėjo Irish Times, Europos centrinis bankas išanalizavęs terminuotų indėlių palūkanas 18 Europos valstybių nustatė, kad rugpjūtį vidutiniškai euro zonoje indėlių palūkanų normos siekė 0,54 proc. Tuo metu, pavyzdžiui, Airijoje siekė vos 0,14 proc.
Laimingesni dėl indėliuose esančių pinigų palūkanų gali jaustis olandai. Čia, skaičiuojama, vidutiniškai palūkanos už indėlius siekia 1,8 proc. Geresniu palūkanų vidurkiu gali pasidžiaugti ir Kipro (1,55 proc.), Slovakijos (1,33 proc.), Italijos (1,13 proc.) bei Maltos (1,11 proc.) gyventojai.
Lietuva šiuo klausimu priskiriama prie mažiausias vidutiniškai palūkanas siūlančių euro zonos šalių (0,24 proc.). Prasčiau sekasi tik jau minėtiems airiams (0,14 proc.) ir ispanams (0,17 proc.).
Šiuo metu tiek „Swedbank“, tiek SEB, tiek DNB, didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai, siūlo nulines palūkanas už bet kokio termino terminuotus indėlius eurais. Tikėtis gauti šiokį tokį uždarbį už indėlyje laikomus eurus galime nebent sudarius e. indėlio sutartį. Tuomet žadamos 0,05 proc. siekiančios palūkanos.
Palieka pinigus einamojoje sąskaitoje
„Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius Ramūnas Strauka komentavo, kad nepaisant uždirbti neleidžiančių palūkanų, bendra gyventojų indėlių portfelio suma banke ir toliau auga.
„Jei 2013 m. birželio pabaigoje gyventojų indėlių suma „Swedbank“ siekė 2,774 mlrd. eurų, tai šiemet birželį ji jau sudarė 3,872 mlrd. eurų. Tačiau pastebime, kad šiuo metu esanti žema palūkanų aplinka šiek tiek keičia gyventojų taupymo įpročius“, – pastebėjo jis.
Pasak pašnekovo, jei anksčiau klientai buvo linkę santaupoms skirtas lėšas atsieti nuo vartojimo skirtų lėšų (laikyti atskirose sąskaitose ar indėlyje), dabar jie vis dažniau lėšas palieka einamojoje sąskaitoje.
„Kita vertus, taupomąjį indėlį atranda tie klientai, kurie nori aiškiai struktūrizuoti savo turimas lėšas ir taupymą atskirti nuo vartojimui skirtų lėšų“, – kalbėjo R. Strauka.
Vis dėlto tai yra tik pinigų atskyrimas skirtingose sąskaitose, o rinktis kitų taupymo ir investavimo instrumentų gyventojai nėra masiškai linkę.
„Kitos priemonės, kaip investavimas į akcijas, fondus ir panašiai, gyventojų nėra naudojamos masiškai, tačiau banko konsultantai teikia konsultacijas apie galimas taupymo ir kaupimo alternatyvas, kuriomis gyventojai gali pasinaudoti“, – pridėjo jis.
SEB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė taip pat teigė nepastebinti, kad gyventojai aktyviai ieškotų alternatyvų.
„Pinigus jie tiesiog renkasi laikyti sąskaitoje. Banko konsultantai pastebi, kad daugiau žmonių renkasi periodinį investavimą – ryžtasi investuoti nedideles sumas periodiškai.
Tokie žmonės dažniausiai renkasi investicinius fondus ar investicinį gyvybės draudimą. Kadangi ir už Vyriausybės taupymo lakštus mokamos labai mažos palūkanos, jų poreikis taip pat mažėja. Kalbant apie obligacijas, jos taip pat neatrodo patrauklios, kai yra neigiamas pajamingumas“, – komentavo finansų specialistė.
Nepriimtina investavimo rizika
Nuo rekomendacijų, ką galėtų daryti gyventojai, kad jų turimos santaupos nebūtų griaužiamos spartėjančio kainų augimo, J. Varanauskienė nuo patarimų susilaikė.
„Visgi norėčiau susilaikyti nuo universalių rekomendacijų. Kiekvienas turime priimti individualų sprendimą, atkreipdamas dėmesį į investavimo laikotarpį, tikslą, priimtiną rizikos ir grąžos santykį.
Kaip paminėjo šeimos finansų ekspertė, SEB tyrimai rodo, kad labai didelė dalis žmonių dar neturi pakankamai sukaupę likvidžių atsargų – nenumatytiems atvejams rekomenduojamos turėti santaupų sumos.
„O nemaža dalis tų, kurie gal jau ir daugiau sukaupė – vyresnio amžiaus žmonės, kuriems gali būti nesuprantama ar nepriimtina investavimo rizika“, – svarstė J. Varanauskienė.
Pasiteiravus, kada būtų galima tikėtis, kad bankų siūlomos terminuotų indėlių palūkanos pakiltų virš 0 proc. ribos, pašnekovė optimistiškai nenuteikė.
„Artimiausiu metu neprognozuojama. Galima būtų kalbėti apie laikotarpį ne anksčiau kaip 2019 m., bet gali būti ir vėliau“, – atsakė ji.
Neigiamos palūkanos priverstų kažką galvoti
Lietuvos investuotojų asociacijos vadovas Vytautas Plunksnis pastebėjo, kad Lietuvos gyventojai su savo pinigais yra pakankamai konservatyvūs.
„Pagal tyrimus džiaugsmas uždirbus 10 proc. yra dvigubai mažesnis nei liūdesys praradus 10 proc.: žmonės nėra linkę rizikuoti arba rizikos bijo“, – kalbėjo pašnekovas.
V. Plunksnis paminėjo, kad meilė laikyti pinigus indėliuose susiformavo ir istoriškai.
„Jei didžioji dalis Lietuvos gyventojų visą savo gyvenimo dalį laikytų indėlius, tai tikėtis, kad labai greitai tai pasikeis, nėra lengva“, – sakė jis.
Lietuvos investuotojų asociacijos vadovas paminėjo, kad pirmiausiai žmogus finansinį raštingumą gali gauti iš tėvų: „Tai didelė dalis tėvų gyveno sovietmečiu, matė, kaip pinigai nuvertėjo, valiutų pasikeitimas ir kitose šalyse šimtmečius gyvavusios investavimo kultūros mes neturime. Mokyklose ir universitetuose žmonės taip pat negauna. Žinoma, yra įvairių iniciatyvų, kurios bando taisyti padėtį, bet kad tai būtų masinis reiškinys, negaliu pasakyti“.
Būtent, pasak jo, Lietuvoje susiklostė tokia situacija: centrinių bankų taikoma monetarinio skatinimo programa skirta, kad žmonės kaip tik pradėtų rizikingiau investuoti nei prieš tai, bet žmonių elgseną nėra taip lengva pakeisti.
„Indėlis yra labai aiškus produktas: jį gali atsiimti su palūkanomis. Jei atsiimi anksčiau, netenki palūkanų. Visi kiti produktai jau reikalauja tam tikro išsilavinimo, supratimo ir savyje turi nuostolio galimybę. Nėra lengva žmonėms pasirinkti. Visą laiką turėjęs tik indėlį ir akcijų įsigijęs žmogus gali nesuvokti, kad jų vertė gali labai stipriai kristi“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasiteiravus, ar dar kelerius metus į priekį prognozuojant itin žemų palūkanų laikotarpį ateis tas metas, kai gyventojai pasieks tą tašką, kai pradės aktyviai ieškoti kitų kaupimo galimybių, V. Plunksnis paminėjo komercinių bankų taikomą priemonę įmonėms.
„Jau prasidėjo tendencijos, kad verslą bando didieji bankai apmokestinti labai nereklamuodami, kai sumoms virš 1 mln. eurų jau yra taikomos neigiamos palūkanos, pavyzdžiui, -0,4 proc. Jeigu tai judėtų ir gyventojų link, tai turbūt žmonės būtų priversti kažkokių alternatyvų ieškoti“, – pridėjo jis.
