Turi gražinti paramą
Socialiniuose tinklalapiuose mirgėte mirga skelbimai apie parduodamus dėvėtus vaikiškus rūbelius, žaislus, naudotus baldus, buitinę techniką. Dukrytę auginanti klaipėdietė taip pat nusprendė parduoti rūbelius, kurie mergaitei yra per maži.
Ji įdėjo skelbimą apie parduodamus rūbelius į socialinį tinklalapį, atsiradusios pirkėjus pinigus pervedė į klaipėdietės banko sąskaitą. Per maždaug mėnesį padaryti keturi pavedimai, kurių bendra vertė – keliolika eurų.
Problemos prasidėjo tada, kai moteris nuėjo į Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Jai, kaip mažas pajamas gaunančiai mamai, iki šiol priklausė socialinė pašalpa ir kompensacijos už komunalines paslaugas.
Moteris tradiciškai nuėjo tvarkytis dokumentų, kad parama būtų pratęsta ir tada ją ištiko šokas. Klaipėdietė sužinojo, kad dėl keliolikos papildomų eurų ne tik veikiausiai nebegaus paramos, bet nuspręsta iš jos išieškoti ir už prieš tai buvusius tris mėnesius skirtą paramą – 76 eurų kompensaciją už komunalines paslaugas ir 170 eurų dydžio socialinių pašalpų.
„Jei būčiau žinojusi, kad dėl kelių papildomų eurų tapsiu tokia nusikaltėle, tuos pinigus iš moterų, pirkusių mano vaiko rūbelius, būčiau paėmusi grynais ir niekas nieko nebūtų sužinojęs“, – kraupo klaipėdietė, savo istoriją papasakojusi dienraščiui „Klaipėda“.
Socialinės paramos skyriaus darbuotojos dar apsilankė jos namuose, kad išsiaiškintų, kaip atsirado tos papildomos pajamos.
„Gal jos manė, kad aš namuose, laikydama vaiką ant rankų, drabužius nelegaliai siuvu ir pardavinėju?“ – retoriškai klausė moteris.
Ji dalį savivaldybės paskaičiuotos skolos jau grąžino, dalis dar liko.
Parduodi rūbelį – mažesnė pašalpa
Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė aiškino, kad mamoms niekas nedraudžia pardavinėti padėvėtus savo vaikų rūbelius ir už tai gauti pajamas.
„Svarbiausia, kad mums apie tas papildomas pajamas būtų pranešta. Pavyzdžiui, mama parduoda kokį rūbelį, tarkime, už 5 eurus, ir per mėnesį nuo pajamų gavimo mus privalo informuoti apie tas gautas pajamas. Apie tai pranešti galima ir elektroniniu paštu, ir atėjus į poskyrį. Tiesiog tokia tvarka“, – tikino G. Vilimaitienė.
Jos teigimu, žinoti apie papildomas pajamas paramos dydžius skaičiuojantiems valdininkams privalu, nes nuo visų šeimos pajamų dydžio priklauso kokia socialinė pašalpa bus skirta.
„Ji skiriama, kai pajamos vienam šeimos nariui neviršija 102 eurų. Jei šeima visiškai neturi jokių pajamų, tai pirmajam jos nariui ir skiriama 102 eurų parama per mėnesį, antrajam – 80 proc. šios sumos, trečiajam – 70 proc. Jei šeima gauna papildomų pajamų, pavyzdžiui, už parduotus vaiko rūbelius, ta dalimi kuriam laikui sumažinama socialinė parama“, – aiškino G. Vilimaitienė.
Ji tvirtino, jog socialinės paramos dydis yra labai kintantis dalykas, todėl, kai tik pasikeičia šeimos pajamos, privalu apie tai informuoti.
„Konkrečių atvejų komentuoti negaliu,nes neleidžia asmens duomenų apsauga, tačiau nesusipratimų visada galima išvengti, jei žmonės laikosi tvarkos. Aišku, galbūt daugelis to ir nežino, todėl ir norime šviesti visuomenę, aiškiai pasakyti, kad visada reikia pranešti apie gautas papildomas pajamas. Mes net skatiname, kad žmonės ieškoti įvairių galimybių, kaip teisėtai gauti papildomų pajamų, tik pabrėžiu, kad svarbu apie jas mums pranešti“, – dėstė G. Vilimaitienė.
Neapmokestinamas pelnas – 2500 eurų per metus
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) Mokestinių prievolių departamento direktorės Editos Cibienės teigimu, tais atvejais, kai gyventojai pagal skelbimus internete pardavinėja savo asmeninius daiktus, pavyzdžiui, nebenešiojamus savo ar vaikų drabužius, jie neprivalo registruoti individualios veiklos ar įsigyti verslo liudijimą.
Tokiu atveju jokių mokesčių nereikia mokėti, jei gautas pelnas – kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo – per metus nesiekia 2500 eurų.
„Kadangi dažniausiai tokie daiktai parduodami kur kas pigiau nei buvo pirkti, todėl tik išskirtiniais atvejais minėta suma viršijama. Kad nekiltų nesusipratimų, VMI rekomenduoja visada išsaugoti pirkinių čekius“, – ragino E. Cibienė.
Ji pabrėžė, kad registruoti veiklą ir sumokėti mokesčius reikia tuomet, jei gyventojas vykdo tęstinę ekonominę veiklą, siekdamas užsidirbti pajamų, o jei jo pajamos atsitiktinės, veiklos registruoti nereikia.
Kai Lietuvos gyventojas skelbia apie savo veiklą internete ir pardavinėja produktus komerciniais tikslais (perparduoda, gamina ir parduoda siekdamas ekonominės naudos), jis privalo sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo pajamų, gautų iš tokios veiklos.
Vykdomą tęstinę veiklą jis gali įteisinti dviem būdais: registruoti individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą arba įsigyti verslo liudijimą.
Norite papasakoti savo patirtį? Jums yra nutikę taip, kaip straipsnyje aprašomai moteriai? O gal norite patarti? Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda:
