„Mūsų valstybės yra panašaus dydžio tiek geografiniu, tiek ekonominiu aspektais. Kadangi mūsų tautos nedidelės, natūralu, kad tikime bendradarbiavimu ir Europos Sąjunga“, – pokalbį pradėjo ambasadorė.
Paprašyta palyginti Lietuvą ir Airiją verslo požiūriu, diplomatė sakė, kad mūsų šalis dėl istorinių ypatybių neturėjo daug galimybių plėtoti rinkos ekonomiką. O štai Airija, kuri nepriklausoma tapo dar 1921-aisiais, jau ilgai gyvena terpėje, į kurią lietuviai pateko tik prieš kiek daugiau nei 20 metų.
„Mes išmokome diversifikuoti ekonomikos ramsčius, todėl daug dėmesio skiriame skirtingoms sritims. Pavyzdžiui, investicijų pritraukimui, eksportui, intelektinio potencialo kūrimui bei ekspertų ugdymui“, – tvirtino Ph. Murnaghan.
Anot jos, įstojusi į Europos Sąjungą Airija labiau koncentravosi į žemės ūkį, tačiau bėgant laikui persiorientuota į aukštos kokybės paslaugų, tokių kaip skambučių centrai, teikimą. Dar vėliau buvo susitelkta į finansinių paslaugų ir kūrybinių, skaitmeninių industrijų plėtrą.
Nors Airijoje šios sritys yra gerai išplėtotos ir garsios kompanijos iš JAV noriai joje investuoja, airiai vis dar gali pasiūlyti kvalifikuotos darbo jėgos už konkurencingą kainą.
„Turime gerą IT infrastruktūrą. Be to, Airijoje yra daug jaunų ir gerai išsilavinusių žmonių. Daugumą jų puikiai kalba angliškai, o bene didžiausias airių pranašumas – gebėjimas prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir lankstumas. Pagal šį rodiklį esame vieni pirmaujančių“, – tvirtino Airijos ambasadorė.
Pasak jos, Lietuva, kaip ir Airija, yra smarkiai pažengusi skaitmeninių, kūrybinių technologijų srityse. Pavyzdžiui, kompiuterinių žaidimų ir programėlių kūrimo. Be to, mūsų šalyje pašnekovė įžvelgia stiprias gamybos tradicijas, o ypač maisto pramonėje. Be to, diplomatė pabrėžė Lietuvos gamtinius išteklius, o ypač miškų gausą. Tai, anot jos, atveria dideles verslo galimybes.
Paprašyta įvardyti ekonomikos sritis, kurias airiai dar norėtų tobulinti ir plėtoti, Ph. Murnaghan sakė, kad jos šalis pasirinko kelias kryptis, kurioms pastaruoju metu reikia daug investicijų. Tai farmacijos ir informacinių technologijų sektoriai. Juose, ambasadorės manymu, galima daug pasiekti.
„Aišku, turime prisiminti, kad viskas priklauso nuo ekonomikos posūkių. Gali būti plėtojami ir kiti sektoriai, todėl reikia būti budriems ir neužmigti ant laurų“, – svarstė pašnekovė ir prisiminė prieš kelerius metus užklupusią ekonomikos krizę bei sprogusį nekilnojamojo turto burbulą.
„Tuomet padarėme klaidą ir per daug susikoncentravome į vidaus rinką, o ji tiesiog per maža ir greitai perkaista. Todėl dabar tvarkydamiesi savo kieme žvelgiame ir į užsienį, palaikome glaudžius ryšius su prekybos partneriais, pavyzdžiui, iš Kinijos ar JAV“, – sakė ambasadorė.
Ką Lietuva gali pasiūlyti Airijai?
Kita vertus, airiai mielai perka lietuviškas trąšas. Tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip nišinis produktas gali sulaukti dėmesio užsienio rinkoje. Be jo, pašnekovės teigimu, airius domina gintaras ir jo dirbiniai, kai kurie maisto produktai.
„Vietos augti yra apsčiai, o ypač nišinių produktų ir paslaugų srityse. Tiesa, mes esame viename Europos Sąjungos krašte, o jūs kitame, todėl išauga eksportavimo išlaidos. Todėl airiai galvoja apie galimybę pasiekti Baltijos šalis įsitvirtinant didelėje gretimoje rinkoje, pavyzdžiui, Lenkijoje“, – tvirtino ambasadorė.
Žinoma, prekyba nėra vienintelė galimo verslo sritis. Lietuviai taip pat skatinami kartu su airiais plėtoti paslaugų sritį. Tačiau dabartinė Airijos demografinė padėtis sufleruoja, kad su ten gyvenančios gausios lietuvių bendruomenės pagalba galima sėkmingai populiarinti lietuviškus prekių ženklus ir maisto produktus.
„Airijoje jau veikia lietuviškų parduotuvių tinklas, puikiai reprezentuojantis jūsų produktus. O turint galvoje, kad Airijoje gyvenantys lietuviai yra draugiški, gerai prisitaikantys prie bendruomenės ir noriai bendraujantys su vietos gyventojais, yra puiki proga pasiekti ir platesnę mūsų šalies rinką, išeinančią už tautinės bendruomenės ribų“, – pokalbio pabaigoje verslininkams patarė Airijos ambasadorė Lietuvoje.
Faktai apie Airiją
9 iš 10 pasaulinių informacinių komunikacijos technologijų kompanijų yra įkūrusios savo atstovybes Airijoje.
Airių mokslininkai yra išradę torpedą, povandeninį laivą, stetoskopą, įkraunamas nikelio ir cinko baterijas, tatuiravimo mašinėlę ir kt.
Airiai išgeria daugiausia arbatos pasaulyje – per metus vienam gyvetojui jos tenka 3 kg.
Šalyje yra daugiau karvių nei pačių airių.
Nedarbas 2012 m. siekė 14,7 proc.
Vidutinė darbo verslo sektoriuje (ne gamyboje) valandos kaina – 27,4 euro.
Vidutinė degalų litro kaina – 1,086 euro.
Mokesčių Airijoje ir Lietuvoje palyginimas
| Mokesčiai | Airija | Lietuva |
| Pajamų mokestis | 12,5 proc. (prekybai); 25 proc. (su prekyba nesusijusiam verslui) | 15 proc. |
| PVM | 23 proc. (kai kuriems produktams taikomos išimtys ir PVM siekia 13,5; 4,8 arba 0 proc.) | 21 proc. |
| Fizinių asmenų pajamų mokestis | Nuo 0 iki 41 proc. | 15 proc. |
| Socialinis draudimas (darbuotojas) | Su darbo užmokesčiu susijęs – 4 proc. Universalus socialinio draudimo mokestis svyruoja nuo 0 iki 10 proc.) | 3 proc. + 6 proc. |
| Socialinis drausimas (darbdavys) | 10,75 proc. | 31 proc. |
| Dividendų mokestis | - | 20 proc. |
Naudingos nuorodos norintiems pradėti verslą Airijoje
www.cro.ie (kompanijų registravimas)
www.lawsociety.ie/Pages/Find-a-Firm/ (teisinės pagalbos paieška)
www.enterprise-ireland.com („Investuok Lietuvoje“ atitikmuo)
www.sfa.ie (mažų ir vidutinių įmonių asociacija)
www.revenue.ie (mokesčių kontrolė)
www.citizensinformation.ie (bendro pobūdžio informacija)
http://www.enterprise.gov.ie (darbo, įmonių ir inovacijų portalas)
Airija 2013 m. I–VIII mėn. užėmė 25-ą vietą pagal Lietuvos eksporto mastą
| Didžiausią Lietuvos eksporto dalį (2013 m. I– VIII mėn.) į Airiją sudaro šios prekės | Proc. |
| Trąšos | 51,4 |
| Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo bei atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys ir reikmenys | 11,2 |
| Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai | 5,55 |
| Plastikai ir jų dirbiniai | 5,45 |
| Javai | 2,71 |
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
Naujame „bzn start" mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite įdomių ir naudingų istorijų: VERSLO ISTORIJA apie „Skinijos“ įkūrėją Tadą Rimkevičių, apie verslo milžinus, kuriuos pavyko įveikti. Numeryje pristatomi pasaulio TOP milijardieriai, kurie verslą pradėjo nuo nulio litų ir franžizės verslas „Lizarran” Lietuvoje . Taip pat apie startuolio klaidas pagal G.Klapaną. Sužinosite apie valstybės teikiamą paramą verslui, naujausias finansines priemones, atsiskaitymų verslo sąlygas ir kitą naudingą informaciją.
