Dėl intervencinių pirkimų, eksporto subsidijų ir didesnės pieno produktų paklausos ES bei trečiųjų šalių rinkoje šoktelėjusias žaliavos supirkimo kainas pajuto ir Lietuvos pieno gamintojai. Kol mokslininkai ir rinkos analitikai nesumojo pateikti išsamios apžvalgos, pasidomėkime Žemės ūkio ministerijos pateiktais duomenimis apie rugsėjo mėn. pieno supirkimo kainas. Didėjantis įregistruotų pieno supirkimo įmonių skaičius liudija, jog šis verslas šalyje pelningas.

Remiantis oficialiais duomenimis, brangiausiai už natūralų pieną vidutiniškai mokėjo UAB „Vikeda“ (Kėdainiai) – 800 Lt/t, mažiausiai – žemės ūkio kooperatyvas „Kaunatavos mėsa“ (Telšių r.) – 319,2 Lt/t. Didžiausią vidutinę pieno supirkimo kainą mokėjo įmonės, kurios pačios turi pienvežius ir pačios perdirba (arba eksportuoja) žaliavą: ŽŪK „Pienas LT“ – 775,3 Lt/t, ŽŪK „Eko Žemaitija“ – 762,2 Lt/t, ŽŪK „EKO tikslas“ – 731,1 Lt/t, UAB „MGL Baltija“ – 730,7 Lt/t, Bariūnų ŽŪB (Joniškio r.) – 715,3 Lt/t, UAB „Marijampolės pieno konservai“ – 616,1 Lt/t, UAB „Varėnos pienelis“ – 616 Lt/t, AB „Pieno žvaigždės“ – 615,5 Lt/t, AB „Žemaitijos pienas“ – 594,9 Lt/t, UAB „Lukšių pieninė“ – 590,1 Lt/t. Iš ŽŪM pateiktų ataskaitų matyti, jog šios įmonės supirko labai gerą, kokybišką pieną, nes jo perskaičiavimo koeficientas svyravo nuo 1,203 iki 1,306 (nuo to priklauso ir už žaliavą mokamos kainos dydis).

Neseniai ŽŪM Pieno tarybos posėdyje pasiūlyta sugriežtinti pieno supirkimo taisykles, taikyti nuoskaitas už prastos kokybės pieno žaliavą. Taip esą pieno gamintojai bus verčiami stambinti savo ūkius, juos modernizuoti. Pažangos stabdys – vidutiniškai vos 3,5 karvės laikantis Lietuvos pieno ūkis (Danijoje šis rodiklis – 101,4 karvės, Čekijoje – 74,1, Olandijoje – 59,9, Prancūzijoje – 37,4).

Padėtį Lietuvoje liūdina menka pieno gamintojų kooperacija, aukšti barjerai patekti į pelningai dirbančiųjų tarpą. Pavyzdžiui, į ŽŪK „Pienas LT“ priimami tik ne mažiau nei 400 kg per dieną pieno galintys patiekti ūkininkai, tam būtina laikyti bent 15 melžiamų karvių, be abejonės, turėti melžimo, pieno šaldymo įrangą. Siūlomą mažųjų pieno ūkių (karvių laikytojų) kooperaciją kompromituoja po kaimus važinėjantys pieno surinkimo ir transportavimo paslaugų teikėjai. Jokiose ataskaitose neužfiksuojama, kokią kainą jie moka už kibirą pieno (10 kg), bidoną (30 kg) ar didesnį kiekį. Juk net ir didžiosios pieno perdirbimo įmonės superkamo pieno kainą skaičiuoja pagal kiekį: kuo daugiau, tuo didesnė kaina.

Iš pieno supirkėjų skaičiaus (62) beveik penkios dešimtys tėra paslaugų teikėjai. Dažno jų turtas – belangis autobusas arba būda dengtas sunkvežimis, kurių viduje – cisterna pienui supilti. Mūsų VMVT pareigūnai tvirtina, jog tokia „transporto-netransporto“ priemonė yra patalpa, kurioje vyksta legali prekyba pieno žaliava. „ŪP“ rašė apie vieną pieno surinkėjų kooperatyvą, kuriame ir punktai su statytojais „vaikščioja“, ir surinktas pienas po dviejų mėnesių surūgsta (kai reikia už jį atsiskaityti su gamintoju). ŽŪM duomenimis, rugsėjo mėn. kooperatyvus, bendroves ar individualias įmones įregistravę supirkėjai už natūralaus pieno toną vidutiniškai mokėjo: „Krokialaukio pieninė“ – 384,9 Lt, „Pieno šaltinis“ – 411,1 Lt, „Žalmargė“ – 422 Lt, „Vežimas“ – 430,2 Lt, „Ūkininkų pienas“ – 436,2 Lt, „Paežerių pienas“ – 441 Lt, „Pakražantis“ – 447,2 Lt ir t. t. Vidutinis šių kooperatyvų superkamo pieno perskaičiavimo koeficientas – 1,110.

Dabar siūlyčiau suklusti visiems pieno gamintojams, ypač mažų ūkių savininkams. ŽŪM ataskaitoje pateikiamos vidutinės natūralaus pieno kainos. Tačiau pieno pirkimo-pardavimo sutartyse (jeigu tokias ūkininkai sumojo sudaryti) įrašytos (arba ne) bazinio pieno kainos. Kiek centų už pieną gaus ūkininkas, gali pasiskaičiuoti pats: natūralaus pieno kainą reikia padalyti iš perskaičiavimo koeficiento. Pavyzdžiui, 2009 m. rugsėjo mėn. žemiausią natūralaus pieno supirkimo kainą (319,2 Lt/t) mokėjo ŽŪK „Kaunatavos mėsa“. Dalijame iš perskaičiavimo koeficiento (1,130). Pieno gamintojo gaunama bazinio pieno kaina – 282,5 Lt/t.

Savaime suprantama, jei pieną iš kiemo arba pakelės išveža paslaugą pieno perdirbimo įmonei teikiantis tarpininkas, gali būti, kad jo ŽŪM pateiktame 62 supirkėjų sąraše nėra. O jeigu nėra supirkėjo, nėra rašytinės sutarties, nėra ir jūsų, ir jūsų tvarte atrajojančių piendavių.